Vabalai, kurių krūvos sunešamos paplūdimiuose yra visiems gerai pažįstami grambuoliai, liaudiškai vadinami karkvabaliais arba avyžiais. Jie yra juodi apaugę pilkšvais plaukeliais. Jie plačiai paplitę Lietuvos teritorijoje.
Į jūrą skrenda patys
Pagal dr. Tomą Ruginį, KU Jūros mokslų ir technologijų centro jaunesnįjį mokslo darbuotoją, šiam reiškiniui susidaryti labiausiai įtaką daro dvi priežastys: tai vėjas, nunešantis vabalus į jūrą ir vabalų noras pasiekti naujas teritorijas, padėti kiaušinėlius. Deja, jūroje vabalai ir žūsta.
„Yra dvi priežastys kodėl vabalai atsiduria jūroje. Pirmoji, tai dėl vėjo. Jeigu tu skrendi į rytus, bet vėjas pakyla iš rytų, tai ir tave nuneša į vakarus, tai vienas dalykas. Antra priežastis ta, kad vabalai ieško vietų dėti kiaušinius. Tiek vienu, tiek kitu atveju, dažniausiai jie žūva, nes nėra kur sustoti jūroje ir meteorologinės sąlygos nepalankios, todėl dažniausiai krenta į vandenį ir tada juos negyvus arba leisgyvius atneša į pakrantę“, – kalba dr. T. Ruginis.
Skristi į jūrą vabalams sunku, joje neranda nei maisto, nei vandens.
„Vabalai neturi kažkokių tikslų skristi į jūrą, nes ten nei maisto yra, nei atsigerti, tik jūrinis vanduo. Šiaip vabzdžiai, kai išsirita, pavasarį plečia savo teritoriją, skrenda kažkokių naujų vietų ieškoti, ieško kur padėti kiaušinius, tai skrenda dalis ir į jūros puse. Dalis jūroje nuskęsta, dalis nukrenta, kiti kažkur gal ir randa vietą, bet skrendant į jūros teritoriją nelabai ten kur nuskrisi, nes ten Švedija turbūt artimiausia, todėl daug jų žūva“, – priduria dr. T. Ruginis.
Grambuolių gausa gali klaidinti
Grambuolių mūsų pakrantėse nėra taip daug kaip gali pasirodyti, jų yra visoje teritorijoje panašiai, bet dėl to, kad jūra išmesdama juos į krantą sukoncentruoja į vieną vietą, padėtis atrodo visai kitokia. Susidaro vaizdas, kad jų labai daug.
„ Dėl vėjo ir kitų priežasčių į įkritę į jūrą vabzdžiai, paskui su bangomis yra išmetami į krantą, todėl jų atrodo daug, kai iš visos jūros juos suneša į vieną vietą“, – komentuoja ekspertas.
„Bet šiaip šie vabalai visur skraido, o kadangi jų didelis kiekis visoje jūros teritorijoje, tai tos bangos sukoncentruoja juos į vieną teritoriją, nes šiaip ir Klaipėdoje jų yra pilna visur ant žemės, bet kai niekas nesustumia jų į krūvą, o jūroje tos bangos suneša realiai į vieną krūvą, kur tai prie pakrantės ir taip atrodo, kad jų daug yra“, – tikina dr. T. Ruginis. Pikas baigiasi liepą
Grambuoliai aktyvūs būna tik vieną ar du mėnesius, vėliau jie gyvena lervos bei lėliukės būsenose, kurios trunka 3-4 metus. Tai didelis vabzdys, todėl jam subręsti reikia daug laiko.
„Daugiausia grambuolių galima pamatyti gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, po to jų netgi nebėra, jie labai trumpai gyvena (apie mėnesį). Dabar dar būtų galima pamatyti vieną kitą. Kai patelės sudeda kiaušinius, jie po žeme gyvena keturis metus, na ir po keturių metų vėl išsirita ir vėl ieško. Kadangi didelis vabzdys reikia daug laiko subręsti. Vabzdžių pasaulyje apskritai yra taip, kad lervos stengiasi sukaupti visą energiją augimui, ritimuisi ir t.t. Kiaušiniams, kai kurios net subrandina, bet ne visos, na, kadangi tai stambus vabzdys, tai jam reikia paaugti, todėl tų keturių metų reikia, bet čia vėlgi priklauso nuo rūšies, kai kurios rūšys ir per trumpą laiką labai didelės užauga“, – mini dr. T. Ruginis.
„Karkvabalių funkcija yra pavalgyti, susiporuoti ir padėti kiaušinius. Taigi, realiai patinai labai mažai valgo, o patelės, kadangi joms reikia skraidyti, kiaušinius brandinti, tai jos valgo daugiau, graužia lapus. Susiporavusi patelė pradeda ieškoti, kur sudėti tuos kiaušinius, ir aišku dalis nukrypsta į jūrą, o joje gali būti ir sąlygos prastos, vėjas, tas vėjas galbūt papildomai neša, todėl jūroje ir žūsta“, – pasakoja ekspertas.
