„Klaipėdos nafta“ bus atsakinga už tai, kad iki 2014-ųjų gruodžio Klaipėdoje būtų pastatytas suskystintų dujų terminalas.Jam reikalingą infrastruktūrą turės įrengti Klaipėdos jūrų uostas, o dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos nuties „Lietuvos dujos“.
Tokią atsakomybę už Lietuvai svarbų strateginį objektą Vyriausybės nutarimu siūlo įteisinti Energetikos ministerija, praneša LTV „Panorama“.
Toks nutarimas, anot Premjero, bus priimtas artimiausiu metu. Jame bus numatyta, kaip tarpusavyje suderinti ir laiku atlikti visus projekto darbus – išnuomoti plaukiojančią saugyklą su išdujinimo įranga, sutvarkyti uosto infrastruktūrą ir nutiesti dujoms transportuoti reikalingus vamzdynus.
„Laivo su visa įranga įsigijimas jau yra praėjęs vieną iš pirmųjų stadijų. Konkursas, tikimės, sėkmingai bus baigtas ir pasirašyta sutartis. Uosto gilinimo darbai ir krantinės įrengimas taip pat yra projektuojami, taip pat projektuojami visi darbai, susieti su dujų vamzdynu“, – sakė Andrius Kubilius.
Klaipėdoje planuojamas suskystintųjų dujų terminalas bus tik speciali krantinė – pirsas ties Kiaulės nugara, prie kurio stovės laivas su išdujinimo įranga ir švartuosis kiti, atplukdantys dujas.
„Vyktų išdujinimas iš dujovežio [dujas] perpumpuojant į tą nuolatos stovintį laivą. Štai toks pirsas yra reikalingas. Jo vertė kartu su gilinimo darbais sudarytų apie trečdalį viso projekto vertės“, – teigia Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Uosto gilinimo darbus planuojama pradėti rudenį, kai bus parengta ir poveikio aplinkai studija.
Plaukiojančią saugyklą su išdujinimo įranga statys konkursą laimėjusi norvegų bendrovė „Hoegh LNG“. Nuomos sąlygas su ja žadama suderinti maždaug per mėnesį.
„Terminalą pirmus 10 metų mes nuomosimės, o po to turėsim galimybę išsipirkti. Nuomotojas bus ir valdytojas. Tas, kas išnuomos mums terminalą, įsipareigos 10 metų jį ir valdyti. Mes per tą laiką įgausim patirties ir patys perėmę laivą galėsime jį valdyti“, – sako „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Anot R. Masiulio, vėliau terminalas galėtų būti perleistas Lietuvos kontroliuojamam gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui, kuris iš „Lietuvos dujų“ perimtų ir magistralinį dujotiekį.
Skaičiuojama, kad per suskystintųjų dujų terminalą Lietuva galėtų importuoti maždaug ketvirtadalį viso dabar sunaudojamų dujų kiekio.
Aurelija MALAKAUSKAITĖ
