Pokalbio metu, gamtininkas A. Kulbis pasiūlė pasigilinti į grybų sezoniškumą. Jis akcentavo, kad grybų augimo laikas priklauso nuo rūšies.
„Jeigu mes pavaizduotume atskiros grybų rūšies augimą laike, tai pamatytume, kad grybai pradeda dygti negausiais kiekiais, paskui tam tikrais mėnesiais būna jų pikas, o vėliau grybų vėl randama nedaug“, – aiškina gamtininkas. Kai kurie grybai auga tik pavasarį, kai kurie auga vasaros metu, tačiau visų rūšių grybų daugiausiai rasti galima rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesio pradžioje.
„Bet yra grybų rūšių, kurios aptinkamos vėlai rudenį“, – kalba A. Kulbis. Tokie grybai, kaip žaliuokės, šalninės guotės aptinkami po šalnų. O tokį grybą, kaip valgomąjį tampriuką, galima atrasti ne tik vėlai rudenį, bet ir žiemą.
Rinkti grybus po šalnų – nerekomenduoja
Grybams būdingas šilumos ir drėgmės poreikis. Nors šilumos rudens metu grybai gauna nedaug, tačiau A. Kulbis paaiškino, kad grybai ypatingi tuo, jog jiems beveik nereikia šviesos. Dėl šios priežasties grybai atrandami ir po šalnų.
Nors šiais metais spalio mėnuo buvo vienas šilčiausių ir grybais žmonės galėjo džiaugtis ilgiau, tačiau šalnos ir minusinės temperatūros jiems kenkia. Dėl jų grybai ima gesti, pradeda irti jų baltymai. „Jeigu grybas ėmęs irti ir yra tokia situacija, kad prisirenkame vieną, kitą pažliugusį grybą, jis gali būti sugedęs ir tuomet gali grėsti apsinuodijimas“, – perspėja ekspertas.
„Grybai gali augti, kai lauke temperatūra yra nuo +2 iki +5 laipsnių šilumos, bet kai prasideda pastovios minusinės temperatūros naktimis, tai jų rinkti nebereiktų“, – rekomenduoja A. Kulbis.
Pavojus slypi atšilime
Neretai grybautojai, rinkdami grybus po šalnų, teisina save sakydami, kad grybus vis tiek ketina šaldyti. Tačiau gamtininkas siūlo neapsigauti.
„Pavojinga tai, kad per šalnas grybai atšąla, rytais atšyla, o naktį vėl atšąla. Tai prilygsta bet kuriam produktui, kurį atšildome, paskui vėl atšaldome ir vėliau ketiname atšildyti ir gaminti iš jo maistą“, – lygina A. Kulbis. Kelis kartus atšildyti produktai nebėra tinkami vartojimui. Ši sistema tinkama ir grybams.
Gamtininkas įvardijo dar vieną aspektą, kuris svarbus šiam mitui. „Grybų atšalimo temperatūros negalima lyginti su šaldiklio kameros temperatūra. Šaldiklyje būna daugiau nei -16 laipsnių šalčio, o per šalnas temperatūra pakrenta vos keliais minusiniais laipsniais“, – atskleidžia ekspertas.
Specifinio paruošimo būdo – nėra
Paklaustas apie grybų po šalnų gaminimo būdus, gamtininkas atskleidžia, kad jų nėra. Tad pakartotinis grybų apvirimas ar jų šaldymas nepadės grybams tapti tinkamiems vartojimui.
Ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia grybautojams būti atsargiems. „Jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, turi virškinimo, žarnyno problemų, tai geriau tokių grybų išvis nevartoti. Geriau palaukti kito sezono“, – įspėja A. Kulbis.
Visgi, tiems, kurie labai trokšta prisirinkti laimikių net ir po šalnų gamtininkas siūlo laukti atlydžių ir atkreipti dėmesį į grybų rūšis. „Yra tokie žieminiai kelmučiai, jie dažnai užauga naujai, tad jų galima prisirinkti net ir gruodžio mėnesį“, – išeitį pasiūlė A. Kulbis.
