Šis savaitgalis buvo kaip niekad turiningas – buvau Lietuvos pajūryje! Kažkas iš draugų turbūt būsite užmatę facebook'e, o kas ne – papasakosiu: buvau Šventojoje ir Palangoje. Kas mane ten nubloškė? – rašo kelionių ekspertas Makalius.
Žmogui būdinga nematyti to, kas yra po jo nosimi, tad nusprendžiau dar kartą pasižvalgyti po mūsų gražų pajūrį. Nepaisant jokioms orų prognozėms nepaklūstančio oro. Sako, kad nėra blogo oro – yra bloga apranga. O aš sakyčiau, jog nėra blogo oro – yra blogi draugai, o kai draugai patys nuostabiausi, tuomet išvykos nesugadins niekas! Bet...
Taip jau išėjo, kad sėdome į automobilį ir išrūkome į Lietuvos pajūrį. Tokia tradicija – kasmet su mama vykti prie jūros vykdoma nuo 6 metų! Pasitiko pajūris mus su pro debesis bandančia prasibrauti saule, kuri karts nuo karto vis ištrūkdavo ir pasirodydavo visu savo gražumu, tik ne visu šiltumu.
Kažkada, kai buvau mažas mažas, mąsčiau, na ko tie žmones į turkijas, graikijas, ispanijas važiuoja, kodėl negali pas mus ilsėtis? Po kiek metų supratau, kad poilsis lietuviškame pajūryje – lyg loterija. Štai sėdėjau pasislėpęs nuo „vasaros škvalo“, o į galvą lindo teminiai šūkiai, skirti mano „atostogoms“ prie Baltijos jūros – „arktis arčiau negu tu galvojai“, „mėgsti permainingus orus – varyk į Lietuvos pajūrį“, „slidininko striukė – reikalingas daiktas tavo vasaros Lietuvoje bagaže“, „patirk visus metų laikus – važiuok ilsėtis į Lietuvos pajūrį“... Trūko tik sniego ir būčiau patikėjęs viskuo, ką sugalvojau.
Reikėtų gerokai pakoreguoti straipsnį apie tai, kaip susidėti vasaros atostogų bagažą arba parašyti dar vieną – besiruošiantiems atostogauti prie Baltijos jūros. Kažkokia nesąmonė su mūsų vasarom, manau, kad pats laikas pradėti gąsdinti žmones globaliniu atšalimu, nes atšilimo visiškai nesijaučia... Mielieji, kaip Jums ši mūsų lietuviška vasara ir jos orai?
Šventoji ar Palanga? Čia daug nepapasakosiu, tiesiog: tie, kas nori gyventi šeimų apsuptyje namukuose ir laiką leisti kiek ramiau, keliaus į Šventąją (štai šį savaitgalį mūsų nuostabioji Paksaitė-Stumbrienė su šeima ten laiką leido ir nuo dviračio griuvinėjo pagrindinėj gatvėj), o į Palangą traukia tie, kam patinka Basanavičiaus podiumas, barai ir linksmybės iki paryčių. Man Palangoje pakanka būti keturias valandas. Merginos, nedrįskite be vakarinio makiažo lįsti į Basanavičiaus gatvę net ir perpiet! Būsite kaip mat apkalbėtos pakelės suoliukus okupavusių miesto berniukų su alaus bembeliais rankose.
Patinka man vietinių drąsa ir ryžtas – bet kokiu oru čia pilna sijonuotų, kulniukais kaukšinčių panelių (net paplūdimyje, tik tie kulniukai ten nekaukši). Pajūrio mados orui nepavaldžios. Bet čia jau kita tema, į kurią niekad nesigilinu, nes kas kaip nori, tas taip ir gyvena, svarbiausia, tegu nuogi nelaksto.
Kainos? Kainos čia nedraugiškos. Netgi labai. Šventojoje, kur mane nuolat tempiasi mama, kavinės nelabai konkuruoja – už alaus bokalą nebijo paprašyti 10 litų, už karštą patiekalą – 20-39 litų. Labiausiai šokiruotas buvau, kai “Paršelio rojuje" (lyg ir viena populiariausių užeigų Šventosios kurorte) iš pradžių gavome karštus patiekalus, o tik vėliau – sriubą. Truputį supykus dėl tokio poelgio, buvome apšaukti paprasčiausiais kaimiečiais – negi nesuprantam, kad dabar taip valgyti – madinga???
Galiu pagirti tik “Piano BBQ„, esantį Palangoje. Kainos nesikandžioja, patiekalų kokybė fantastiška, aptarnavimas, palyginus su aplinkinėmis kavinėmis – aukščiausio lygio su pliusu! Kartu su jais rikiuojasi “Vasaros terasa“, “Žuvinė„, “Floros simfonija“.
Neverta kalbėti apie itin nemandagius darbuotojus, mėgstančius atsikirtinėti maždaug tokiomis frazėmis: “Ką nematot, kas parašyta„, “Kaltinkit ne mane, o meniu“, “Kas Jūs per žmogus jeigu krapams alergiškas???„ ir panašiai. O kartą kavinėje norėjome atsiskaityti kortele. Padavėja tik išrietė antakius ir nusijuokė – “Cha cha cha, miesčionys atvažiavo, kažkokią kortelę duoda lyg grynų neturėję niekad rankose“. Neturėjau. Ir jau kokius 3 metus neturiu grynųjų. Bet ačiū, nuo šiol į pajūrį važiuosiu su grynaisiais. Jeigu dar kada nors ten važiuosiu.Išlaidos: 4 dienos pajūryje, stipriai netaupant, bet nesimėtant pinigais į kairę ir į dešinę, su transportu, apgyvendinimu atsiėjo 700 litų/asmeniui. Kitiems metams jau morališkai paruošiau mamą tas 4 dienas už tokią pat kainą geriau praleisti Graikijos ar Ispanijos salose (o gal Maltoje, kurioje neteko niekad lankytis), bet gyventi kokybiškai, su giedru dangumi virš galvos, žydru vandeniu pakrantėje ir...jokių klausimų apie tai, kiek kartų per savaitę eisime į dušą.
