Tačiau dalis darbdavių tarpušvenčiu stabdo veiklą ir varo darbuotojus atostogauti ne savo noru.
Verčia atostogauti
Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad šiuo metu dirba vienoje gamybos įmonėje.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su kitomis įmonėmis Vokietijoje. Ten jos tarpušvenčiu nedirba. Todėl ir mūsų įmonė žiemos švenčių metu stabdo veiklą.
Tačiau toks darbdavio sprendimas turi ne tik pliusų. Žinoma, galime daugiau laiko praleisti su šeima. Tačiau ne savo noru, tenka išnaudoti keletą dienų atostogų. Neturime kito pasirinkimo. Darbdavys liepia pasiimti atostogas“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad atostogas taupo bendram laikui su kitais šeimos nariais.
„Noriu atostogauti vasarą su šeima. Taip pat stengiuosi bent keletą atostogų dienų turėti, jeigu įvyktų kažkas netikėto.
O dabar darbdavys nusprendė nedirbti ir privalau naudoti savo sukauptas atostogas. Ar jis gali taip elgtis? Nurodinėti, kada darbuotojai turi atostogauti“, – klausė Evelina.
Atostogų laikas ir trukmė
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymėjo, kad darbdavys lokaliniais (vietiniais) įmonės, įstaigos ar organizacijos teisės aktais vienašališkai negali nustatyti kasmetinių atostogų naudojimosi tvarkos, ribojant darbuotojų galimybę pasinaudoti jiems priimtinos trukmės kasmetinėmis atostogomis.
Anot VDI, Darbo kodeksas nenumato darbdaviui teisės keisti darbuotojo prašyme nurodytą kasmetinių atostogų laiką ir trukmę.
„Taigi, darbdavio vietinių norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas. Jeigu darbdavio vietinis norminis teisės aktas prieštarauja Darbo kodeksui, turėtų būti taikomos Darbo kodekso normos.
Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato Darbo kodeksas“, – komentavo VDI.
Anot jos, darbdavys norėdamas, gali vietiniuose teisės aktuose nustatyti pvz. kitų rūšių atostogas bei jų suteikimo tvarką, gerindamas darbuotojo padėtį, suteikti galimybę jomis naudotis pvz. tarpšventiniu laikotarpiu.
Tačiau, konkretus kitos rūšies atostogų suteikimas ir panaudojimas taip pat turėtų būti vykdomas šalių susitarimu.
9 dienų atostogos
Portalas tv3.lt primena, kad šiemet norintys ilgiau atsipūsti, bet neišnaudoti sukauptų atostogų dienų, turi progą pasiimti vos dvi laisvas dienas ir mėgautis net devynių dienų trukmės atostogomis, mat gruodį turime net tris nedarbo dienas.
Šiais metais pasiėmus dvi laisvas dienas – gruodžio 23 d. ir gruodžio 27 d. galima turėti devynių dienų trukmės žiemos atostogas.
Kita artimiausia proga pasitaikys jau kitąmet, pasiėmus dvi laisvas dienas sausio 2 ir 3 dienomis galima turėti penkių dienų ilgąjį savaitgalį.
Taip pat Darbo kodeksas numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.
Kitaip tariant, darbo dienos trukmė trumpinama visiems darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.