Parlamento nariai nebuvo supažindinti su ES specialistų nuomone apie Lietuvos planus pasistatyti atominę elektrinę, nors iš minėtų dokumentų matyti, kad Europa labiau remia rusų planuojamą statyti Kaliningrado AE nei mūsų.
Kreipėsi į Vyriausybę
Birželio 11 d. iš Europos Komisijos buvo gauti vertinimai „Dėl Lietuvos Visagino atominės elektrinės projekto“, tačiau šie svarbūs dokumentai, svarstant ir priimant įstatymų projektus, susijusius su atominės elektrinės statyba, nebuvo nei išdalyti Seimo nariams, nei užregistruoti posėdžių sekretoriate. Apie tai pranešė Seimo narys Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, kurio iniciatyva 12 Seimo narių kreipėsi į A.Kubilių dėl Europos Komisijos išvadų paviešinimo ir atsakymų į Europos Komisijos nurodytus neišspręstus klausimus.
Be to, Seimui tvirtinti pateiktos Koncesijos sutarties originalas parengtas anglų kalba, o svarstyti Seime pateiktas tik „neoficialus“ jo vertimas. Premjero prašoma nurodyti, kodėl Vyriausybė nepateikė oficialaus šios sutarties vertimo į lietuvių kalbą.
„Klausimą Vyriausybei oficialiai pateikėme prieš porą dienų, kol kas jokio atsakymo nesulaukėme, tačiau pagal įstatymus jie (Vyriausybė – red. past.) tam turi dešimt dienų. Žinoma, jei norėtų greičiau išsklaidyti kilusias abejones, tai padarytų nedelsiant“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Žiemelis.
Seimo nariai premjero prašo paaiškinti, kodėl Lietuvai parinkti ABWR reaktoriai, kurių statyba pačioje Japonijoje po Fukušimos avarijos sustabdyta, kol bus atlikti jų testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. ES toks reaktorių testavimas yra privalomas.
Milijardai uždarymui
Europos Komisija Lietuvai atsiųstame vertinime pabrėžė, kad mūsų šalis turės rasti tinkamą sprendimą dėl ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų valdymo ir skirti tam pakankamai lėšų. O tam gali prireikti papildomai apie 12 mlrd. Lt. Todėl parlamentarai premjero prašo nurodyti, kaip bus sprendžiamos šios problemos.
„Kodėl nepagalvota, kad radioaktyviųjų atliekų laidojimui, jei tai norėsime atlikti pagal visus ES reikalavimus, reikės papildomų milijardų, be to, nėra tiksliai žinoma, ar projekte dalyvaus Latvija. Specialistų nuomone, naujoji elektrinė Lietuvai gali kainuoti kur kas brangiau nei skelbiama, ir tai bus įskaičiuota į elektros kainą“, – teigė Seimo narys. Anot jo, iki šiol Vyriausybė neatskleidžia, ar į Europos Komisijos pateiktus Visagino AE projekto vertinimus yra atsižvelgta. O senoji Visagino atominė elektrinė nėra tinkamai uždaryta, tam reikalingų lėšų Lietuvai nepakanka, o Europa jų skiria vis mažiau ir neplanuoja padidinti šio objekto uždarymo finansavimo.
Nelogiškas gąsdinimas Rusija
Internete viešai paskelbus, kaip Seimo nariai balsavo už referendumą dėl naujosios Visagino AE, kai kurie parlamentarai suskubo teisintis visuomenei. Konservatorius Naglis Puteikis elektroninėse žiniasklaidos priemonėse pareiškė remiąs naująją elektrinę ne todėl, kad taip daro valdantieji, o todėl, kad ji būsianti naudinga Lietuvai. „Mūsų šalis daugiau importuoja nei eksportuoja, nesame eksportuojanti šalis. Gamindami elektrą turėsime, ką parduoti“, – tvirtino jis. Jis kartojo premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko ne kartą viešai išsakytus argumentus, kad jei nestatys elektrinės Lietuva, ją pasistatys Kaliningrade Rusija. O sprendžiant iš Europos Komisijos vertinimo, Europa pati remia Rusijos siekius Lietuvos pašonėje statyti minėtą energetikos gigantą.
„Europos Komisija pastebi, kad Kaliningrade jau vyksta naujos atominės elektrinės statybos darbai, į kuriuos kviečiamos investuoti Europos įmonės. Didžiąja dalį šios AE pagamintos elektros energijos ketinama eksportuoti. Be to, Lenkija ir Baltarusija per ateinančius kelerius metus taip pat žada pastatyti galingas atomines elektrines. Komisija ragina Lietuvą, numatant Visagino projekto perspektyvas, atsižvelgti į šią padėtį regione“, – tvirtinama Seimo tinklalapyje išplatintame Krikščionių frakcijos pareiškime. „Kviesdama Europos įmones investuoti į Kaliningrado atominę elektrinę, ES rodo ją remianti“, – abejonėmis dalijosi V.Žiemelis.
Kai kurie Seimo nariai iki šiol abejoja, ar naujoji Visagino AE Lietuvai ekonomiškai naudinga. Daugelio ekspertų nuomone, naujoje elektrinėje pagamintos elektros energijos kilovatvalandės kaina gali perpus viršyti kainą, už kurią Lietuva elektros gali įsigyti šiuo metu. Nėra pakankamai įrodymų, kad elektros energijos poreikis mūsų šalyje bėgant laikui didės: gyventojų mažėja, namus anksčiau ar vėliau renovuosime ir jie taps taupesni, pramonės objektų taip pat nedaugėja. Todėl baiminamasi, kad ne tik neturėsime pigios elektros energijos, bet ir vaikams bei anūkams paliksime milžiniškas skolas. V.Žiemelio teigimu, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) net neturi teisės išduoti leidimo naujos elektrinės projektavimo darbams, nes Lietuvoje nėra tam parengtų licencijuotų specialistų.
Referendumas – tik butaforija
Jau dabar aiškėja, kad referendumas dėl Visagino AE lemiamos įtakos apsisprendimui statyti šį atominį objektą neturės. Šią savaitę Seimas po svarstymo 64 balsais už, 35 balsais prieš, 25 balsais susilaikius pritarė nutarimo „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ projektui, kurį inicijavo Krikščionių partijos atstovas Vidmantas Žiemelis.
Kaip pranešė portalas balsas.lt, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasiūlė pataisyti Seimo nutarimo projektą ir organizuoti referendumą po poros metų, kai konkretus projektas bus aiškus. „Be abejonės, visais svarbiausiais gyvenimo klausimais, taip pat ir šiuo konkrečiu atveju – dėl naujos atominės elektrinės, pasiūlymas atsiklausti tautos yra demokratiškas ir teisingas. Tačiau taip, kaip siūlo autoriai, referendumas būtų per ankstyvas“, – sakė jis. Pasak A.Kubiliaus ir E.Masiulio, kol kas reikia laukti specialistų išvadų, medžiagos ir informacijos, kad būtų „aišku, koks tai projektas“.
Tokia pozicija papiktino Tautininkų lyderį Gintarą Songailą. „Įsiklausykite, ką ką tik pasakė premjeras – „kai bus aišku, koks projektas“. Tuo tarpu už Koncesijos (su Japonijos koncernu „Hitachi“) sutartį jau nubalsavome ir įsipareigojimus prisiėmėme“, – aiškino jis ir pridūrė, kad liberalų ir premjero pasiūlymas prieštarauja Referendumo įstatymui, reikalaujančiam nutarime nurodyti konkrečią referendumo organizavimo datą.
Nors A.Kubiliaus ir E.Masiulio siūlymai buvo atmesti, premjeras iškart po balsavimo priminė, kad Seimas jau pritarė Atominės elektrinės įstatymui ir parlamentarų sprendimą dėl referendumo pavadino politikavimu.
Anot portalo balsas.lt, konservatoriumi neseniai tapęs Rokas Žilinskas sakė, kad atsiklausti tautos valios – šventas reikalas, ir pabrėžė, kad laukia referendumų lietus. „Prieš atominę elektrinę rengiami keturi referendumai. Vieno organizavimas kainuoja penkiolika milijonų litų. Susvyravęs politinis kontekstas didina politinę projekto riziką ir kelia skolinimosi palūkanas. Jau net nesvarbu, kaip mes balsuosime, projekto rizika jau išaugo“, – priminė jis.
Kad kartu su spalį vyksiančiais Seimo rinkimais būtų paskelbtas referendumas, parlamentas liepos 16 d. turės rinktis į neeilinę sesiją, nes referendumas pagal Konstituciją ir įstatymus turi būti surengtas per tris mėnesius nuo jo paskelbimo.
D. Norkienė
