Lietuvos akcijų dalimi naujoje atominėje elektrinėje nepatenkinti lenkai sako dar sprendžiantys, ar dalyvauti statybose. Savo ruožtu, kol Lietuvos kaimynai blaškosi, daugėja pretendentų užimti jų vietą atominiame projekte, pirmadienį rašo "Vz.lt".
Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos nesutarimai vis labiau gali nukelti naujos atominės elektrinės statybų pradžią. Estija ir Latvija nepatenkintos, kad Lietuva vienpusiškai prie projekto pakvietė prisijungti ir Lenkiją. Be to, anot "The Financial Times" (FT), tiek Baltijos šalys, tiek Lenkija nusivylusios, kad Lietuva priėmė įstatymą, kuriame numatyta, jog Lietuvai atitenka 34% naujos jėgainės akcijų, kuomet kitoms projekto dalyvėms lieka maždaug po 22%.
"Lietuva tiesiog diktuoja sąlygas. Jie neklausdami nusprendė, kad patys turės 34% akcijų", - Piotrą Vozniaką (Piotr Wozniak), Lenkijos ekonomikos ministrą, cituoja FT. Pasak ministro, dėl šių priežasčių Lietuvai ir Lenkijai gali būti sunku susitarti.
Lenkija teigia, kad jai reikalingas 1.200 MW galia naujoje elektrinėje, kad atsipirktų dalyvavimas projekte. Dėl šios priežasties Lenkija spaudžia statyti 3.200 MW jėgainę.
Kaip jau skelbta, Jaroslavas Kačynskis (Jaroslaw Kaczynski), Lenkijos premjeras, liepą neatvyko į Vilnių, taip sužlugdydamas planuotą pasirašyti Baltijos valstybių ir Lenkijos susitarimą dėl naujos jėgainės statybos. Ponas Kačynskis Vilniuje nepasirodė, nes turėjo spręsti šalies vidaus problemas. Savo ruožtu p. Vozniakas teigia, kad Lenkija artimiausiu metu vis tiek neketino minėto susitarimo pasirašyti.
"Mums reikės mažiausiai trijų mėnesių, kad išstudijuotume Lietuvos teisės aktus", - aiškina p. Vožniakas.
Lietuva savo ruožtu tvirtina, kad naujos jėgainės projektas vykdomas. "Mūsų kaimynai žaidžia savo žaidimą. Mes nejaučiame stipraus pasipriešinimo", - FT neseniai sakė Rimantas Šadžius, Lietuvos finansų ministras.
Be to, šią savaitę paskelbta, kad galimybėmis dalyvauti atominės elektrinės projekte domisi ir Ukraina. VZ.LT žiniomis, valstybės institucijose yra minčių ir apie Vakarų valstybių prisijungimą prie projekto.
Jau skelbta, kad liepos pabaigoje buvo nuspręsta atlikti studiją, kokį poveikį aplinkai turėtų 3.400 MW atominė elektrinė. Tai 200 MW daugiau, nei planuota anksčiau. Apie tokį padidėjimą paskelbta po to, kai lenkai pagrasino trauktis iš naujos atominės jėgainės, jeigu negaus trečdalio elektros energijos. Ūkio ministras Vytas Navickas neigė, kad išaugusi elektrinės galia susijusi su lenkų norais.
Prieš išeidamas vasaros atostogų, Seimas Atominės elektrinės įstatymą priėmė ypatingos skubos tvarka, palikdamas daug abejonių, sukeldamas daugelio apžvalgininkų ir ekspertų kritiką bei neiškslaidydamas įtarimų, jog numatytas privatus projekto investitorius - "Vakarų skirstomieji tinklai" - nėra proteguojamas.
Tarp kitų lenkų delsimo priežasčių tuomet buvo minimas ir galimas lenkų abejojimas projekto skaidrumu. Lenkijos dalyvavimas projekte reikalingas ir siekiant išspręsti energijos tiekimo tilto į Europą, per šios šalies teritoriją, problemą. Nuogastaujama, kad be jo naujoji AE būtų tinkama tik sustiprinti Rusijos eneregetinę sistemą, bet neišspręstų nepriklausomybės nuo pastarosios klausimo.
