Mokslininkai nustatė, kad dėl kol kas nežinomų priežasčių planetos atmosferoje smarkiai padidėjo vienų pavojingiausių „šiltnamio dujų“ – metano – koncentracija. Tyrimai liudija, kad visą praėjusį dešimtmetį metano lygis buvo stabilus.
Pasak „New Scientist“, 25 kartus stipriau nei anglies dioksidas globalinį atšilimą dėl vadinamojo „šiltnamio efekto“ skatinančio metano kiekis Žemės atmosferoje netikėtai išaugo praėjusiais metais. Atmosferos pokyčius tiriančius specialistus toks veržlus metano koncentracijos padidėjimas užklupo netikėtai – matavimai liudija, kad iš esmės visą praėjusį dešimtmetį jo lygis keitėsi nežymiai.
Pasak mokslininkų, metano koncentracija Žemės atmosferoje nuo pramoninės revoliucijos laikų beveik padvigubėjo, tačiau bemaž nesikeitė mažiausiai nuo praėjusio dešimtmečio. Kodėl, sprendžiant iš naujausių matavimo duomenų, metano lygis atmosferoje pernai šoktelėjo į viršų, niekas nežino.
Ilgą laiką stebėtas metano lygio stabilumas mokslininkus įtikino, kad šių dujų emisijos, kylančios dėl žmogaus veiklos (dujų ir akmens anglies gavyba) ir natūralių priežasčių (metaną išskiria galvijai ir pelkės), yra subalansuotos atsižvelgiant į metano irimo atmosferoje proceso spartą.
Tačiau praėjusių metų pradžioje tokią nusistovėjusią pusiausvyrą sugriovė papildomi keli milijonai tonų į atmosferą išmesto metano.
„Tai iš tiesų stebėtinas dalykas, nes metano didėjimas prasidėjo po labai žemo emisijų lygio periodo. Šis faktas kelia susirūpinimą, kad mes paprasčiausiai iki galo nesuprantame viso metano ciklo“, - sakė Masačusetso technologijų instituto (MIT) atmosferos fizikos specialistas Matthew Rigby.
Mokslininkus taip pat nustebino ir dar vienas šio reiškinio ypatumas: metano lygis vienu metu išaugo visoje planetoje, nors iš pradžių turėjo padidėti atmosferoje virš žinomų šių dujų emisijų regionų, esančių šiauriniame pusrutulyje.
Paprastai didžioji dalis metano į atmosferą patenka iš šiaurinio planetos pusrutulio, ir turi praeiti ilgiau nei vieneri metai, kol šiauriniame ir pietiniame pusrutulyje išskiriamos dujos susimaišo. Jei staigus metano kiekio padidėjimas būtų užfiksuotas šiauriniame pusrutulyje, mokslininkai nebūtų pernelyg nustebinti: 2007-ųjų vasarą Sibire buvo neįprastai šilta. Tai reiškia, kad galėjo padidėti metano emisijos iš čia esančių pelkynų ir įšilusios tundros. Tačiau tokia prielaida visiškai netinka sinchroniškai išaugusiam metano kiekiui pietų pusrutulyje paaiškinti.
Nors metano koncentracija atmosferoje yra gerokai mažesnė nei kitų „šiltnamio dujų“, tarp jų anglies dioksido, metano lygio didėjimas laikomas žymiai rimtesne problema, nes šios dujos 25 kartus stipriau sulaiko saulės šilumą.
Metaną naikina vadinamasis atmosferos „valiklis“ – laisvasis hidroksilo radikalas (OH). Kai kurių ekspertų manymu, metano lygio „šuolis“ gali būti susijęs su hidroksilo radikalo kiekio atmosferoje sumažėjimu.
MIT atlikto tyrimo autoriai Matthew Rigby ir Ronaldas Prinnas teigia, jog kol kas per anksti daryti išvadą, kad per vienerius metus išaugęs metano kiekis atmosferoje žymi naujų procesų pradžią, ar tai vis dėlto išskirtinė trumpalaikė anomalija. Jų tyrimo rezultatai šią savaitę bus paskelbti žurnale „Geophysical Review Letters“.
