Henrieta Aleknienė VL žurnalistė
Kartais atmintis mums iškrečia netikėtų pokštų: neprisimename, kur padėjome kokį nors daiktą ar koks gero pažįstamo vardas. Taip gali būti ir dėl paprasto išsiblaškymo, ir dėl labai rimtos ligos. O būna ir taip, kad žmogus tarsi perprogramuoja prisiminimus.
Kada sunerimti
Atmintis natūraliai prastėja su amžiumi, bet jos spragų pasitaiko ir visai jauniems žmonėms. Psichologai teigia, kad dėl to, kad kažką kažkur nukišote ar pamiršote, ko ėjote į kitą kambarį, jaudintis neverta. Tai – ne atminties, o dėmesio sutrikimas: gal veiksmą atlikote automatiškai, galvodami apie kitus dalykus. Tačiau jei jūsų mobilusis telefonas atsiranda, pavyzdžiui, šaldytuve ar negalite prisiminti savo namų adreso, greičiausiai tai – rimtos ligos požymis.
Kai žmogus yra pervargęs, neišsimiegojęs ar galvoja apie daug dalykų vienu metu, jį kamuoja sunkūs išgyvenimai, jis gali pamiršti tai, kas ne taip svarbu. Jaunų žmonių atmintis gali sutrikti dėl pervargimo, streso, depresijos, jei jie serga šizofrenija ar vartoja alkoholį bei psichotropines medžiagas, kai kuriuos vaistus. Dažna atminties sutrikimo priežastis – patirtos galvos traumos.
Gynybinė psichikos reakcija
Yra ir toks atminties fenomenas, kaip jos „perprogramavimas“, kurį kai kurie žmonės mėgina neigti. Tačiau, pasak psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, tai – normali apsauginė žmogaus smegenų reakcija, kai jis nori ištrinti kokius nors nemalonius įvykius ar potyrius. Kai žmogus jaučia psichologinį diskomfortą, pradeda veikti ir psichologinė jo apsauga.
„Kaip gindamiesi nuo šalčio apsirengiame šilčiau, taip ginasi ir mūsų psichika“, – sakė M.Daugelavičius. Kita vertus, nėra žmonių, kurie visiškai objektyviai prisimintų įvykius: tai – psichologijos dėsnis, mat žmogus įvykį interpretuoja taip, kaip jam patogiau. Ir po kiek laiko tas pats žmogus tą patį įvykį mato jau kitaip. Pavyzdys – teroro akto JAV 2001 m. rugsėjo11-ąją liudininkų pasakojimai teisėsaugininkams ir psichologams iš karto po jo ir po poros metų. Kai kurie vėliau net įsivaizdavo save stovinčius visai kitoje vietoje nei buvo iš tikrųjų.
Psichiatrės-psichoterapeutės Agnės Kirvaitienės teigimu, žmonės prisiminimus tarsi perprogramuoja ar nesąmoningai ištrina, nes egzistuoja toks psichologinis mechanizmas, kuris turimą informaciją tarsi uždengia kita. Atrodytų, tokiems žmonėms galima tik pavydėti, kad gali pamiršti skaudžius išgyvenimus. Tačiau, psichiatrės įsitikinimu, tai yra blogai, nes realybės vaizdas lieka iškreiptas. Psichologiniu požiūriu būtų daug geriau, jei žmogus galėtų priimti realybę, išgyventi ją ir su ja susitaikyti.
Atmintis skirstoma į ilgalaikę ir trumpalaikę. Pastaroji padeda perimti naujas žinias, žmogų pasiekiančias per klausą, regėjimą ir lytėjimą. Jei informacija pasirodo naudinga, „persiunčia“ ją į ilgalaikę atmintį. Ilgalaikė atmintis fiksuoja matytus ir girdėtus dalykus bei saugo juos tam tikrą laiką: jo trukmė priklauso nuo to, kiek jie reikšmingi pačiam žmogui. Tačiau ir pamirštus dalykus prireikus iš jos galima „ištraukti“.
Nereikalinga atmeta
Studentai, kurie iškala medžiagą prieš egzaminą ir puikiai jį išlaiko, po kelių dienų gali nieko neprisiminti. Taip atsitinka, kai jie mokosi tik dėl egzamino ir neketina naudotis tomis žinioms vėliau, kitaip tariant, naudojamasi trumpalaike atmintimi ir žinios neperduodamos į „saugyklą“.
Psichologai neigia nuomonę, kad vyresnių žmonių atmintis labai susilpnėja. Ji susilpnėja ne itin smarkiai, ypač tų, kurie dirbo protinį darbą ir ją nuolat lavino. Tačiau kartais žmogaus atmintis akivaizdžiai susilpnėja, tada reikia rimtai susirūpinti ir jam pačiam, ir jo artimiesiems.
Reikia suklusti
Atmintis gali sutrikti po insultų ir galvos traumų, dėl kontaktų su kai kuriomis toksinėmis medžiagomis. Taip gali nutikti ir jauniems žmonėms. Kalbant tik apie pagyvenusius žmones, jei atminties sutrikimą rodo ir kiti simptomai, pavyzdžiui, anksčiau nebūtas įtarumas ar agresija, įvairios fantazijos, galima įtarti vieną iš sunkiausių senatvinių demensijų – Alzheimerio ligą, ardančią smegenų ląsteles.
Tada reikia nedelsiant kreiptis į medikus, kurie pagal specialų testą nustatys, ar įtarimai pasitvirtino, ir, jei pasitvirtino, skirs medikamentų. Ši liga neišgydoma, bet vaistais galima sulėtinti jos progresavimą ir palenvinti eigą, o kartu ir ligonio, jo artimųjų būtį.
