Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį atmetė už savo dviejų mažamečių vaikų nužudymą iki gyvos galvos įkalintos Kelmės rajono gyventojos Almos Bružaitės (Jonaitienės) advokato skundą.
Apeliacinio teismo nutartis negalutinė, bet nuosprendis po jos paskelbimo įsiteisėjo iškarto. Tačiau šalys dar galės rašyti skundus Aukščiausiajam Teismui.
Vasario 29 dieną Šiaulių apygardos teismas A.Bružaitę (Jonaitienę) nuosprendžiu pripažino kalta dėl savo dviejų mažamečių vaikų nužudymo ir skyrė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pasiūlytą griežčiausią bausmę.
Apeliacinis teismas paskelbė, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo A.Bružaitės (Jonaitienės) padaryto nusikaltimo aplinkybes, o jai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Palikdamas griežčiausią bausmę, Apeliacinis teismas priminė, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, dėl asmeninių paskatų nužudyti du savi mažamečiai vaikai. Be to, teismas atsižvelgė ir į moters asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: nuteistoji inscenizavo vaikų dingimą, po nusikaltimo padarymo elgėsi šaltakraujiškai, trumposiomis žinutėmis susirašinėjo su svetimais vyrais ir pan.
Iki šiol Lietuvoje nė vienai moteriai nebuvo paskirta ši aukščiausia įstatymu numatyta bausmė. Įkalinimu iki gyvos galvos buvo baudžiami tik vyrai.
Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad A.Bružaitė (Jonaitienė) įvykdė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie labai sunkių ir pavojingų. Nors kai kurie teisme apklausti liudytojai ją apibūdina kaip rūpestingą moterį, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, kad ji gyveno dvilypį gyvenimą, buvo nenuoširdi, išsisukinėjo, bandė išvengti atsakomybės, inscenizavo vaikų dingimą ir išgalvojo įvairias versijas.
Šiaulių apygardos teismas sako, kad, nužudydama du vaikus, A.Bružaitė (Jonaitienė) sukėlė neatstatomas pasekmes ir padarė ypatingą žalą visuomenei. Skiriant švelnesnę bausmę, būtų sumenkinti nukentėjusiųjų interesai ir pažeistas orumas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad motina neišgyveno dėl savo dviejų vaikų mirties - tai rodo elgesys: vyrams rašytos žinutės ir t.t. Nors moteris prisipažino kalta, teismas mano, kad ji visiškai nesigaili, o tik bando sušvelninti savo padėtį ir sukelti aplinkinių užuojautą.
Pernai birželį ekspertai nustatė, kad dviejų savo vaikų nužudymu įtariama motina yra pakaltinama ir gali stoti prieš teismą. Teismo medicinos psichiatrinės ekspertizės išvadoje teigiama, kad A.Bružaitė pripažinta pakaltinama, galinčia suvokti savo veiksmus ir dalyvauti atliekant ikiteisminį tyrimą.
Itin sunkiais nusikaltimais kaltinamos Kelmės rajono gyventojos sveikatos būklę ištyrė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai.
Bylos duomenimis, Kelmės rajono gyventoja daugiau nei prieš metus, pernai kovo 20 dieną Petrališkės kaime pasmaugė du savo vaikus - 8 metų Tomą ir 12 metų Mantą. Paskui jų kūnus įmetė į šeimos automobilį ,,Renault Espace“ ir nuvežusi įmetė į Kražantės upę.
Vaikų ieškojo policija, kariai. Iš pradžių buvo manyta, kad vaikai pabėgo iš namų. Dėl broliukų likimo išgyveno visa Lietuva - žmonės pranešdavo policijai apie pakelėse pastebėtus vaikus. Tačiau tai nebuvo ieškomi berniukai.
Po ilgų paieškų dingusių berniukų kūnus upėje aptiko pati A.Jonaitienė. Meistriškai kenčiančią motiną vaidinusi, per laidotuves alpusi ir rankas grąžiusi A.Jonaitienė išsidavė.
Prokurorų dėmesį atkreipė medikų pastaba, kad keliskart per šermenis ir laidotuves alpusios moters kraujospūdis išliko normalus. Nusikaltimo tyrėjai siūlo galą užčiuopė, kai susekė, kad A.Jonaitienė mobiliuoju telefonu susirašinėja su kitu vyriškiu.
Tada pareigūnai ėmė rutulioti kraupią šeimos dramą. Sulaikyta motina prisipažino kalta, davė parodymus įvykio vietoje.
Vaikų tėvas V.Jonaitis Kelmės rajono apylinkės teismui pernai pateikė prašymą išskirti jį su jo vaikus nužudžiusia žmona. Skyrybų byla išnagrinėta, sutuoktiniai buvo išskirti. Moteris po skyrybų panoro vadintis mergautine Bružaitės pavarde.
Šiaulių apygardos teismas dviejų sūnų netekusiam vyrui iš buvusios žmonos priteisė 150 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
