„Praeina penkeri metai, kol mes gauname duomenis apie sergamumą vėžiu, dabar turime 2012 metų duomenis. 2012 metais Lietuvoje buvo nustatyti 17 734 nauji vėžio atvejai. Daugiausia (15 proc.) buvo priešinės liaukos (prostatos) vėžio atvejų, antroje vietoje – 14 proc. – kitų odos navikų (dos vėžiai, išskyrus melanomą), 9 proc. visų vėžinių susirgimų sudarė krūties vėžys, 8 proc. – plaučių, trachėjos, bronchų vėžys. 5 proc. visų vėžinių susirgimų sudarė gaubtinės žarnos vėžys“, – kalbėjo D. Gudavičienė.
Kaltininkai
Specialistė išskiria, kad didžiausias lietuvių mirtingumas, kalbant apie onkologines ligas, yra nuo plaučių, trachėjos ir bronchų vėžio – daugiausiai nuo šio vėžio tipo miršta ir 30-54 metų asmenų (14 proc.) ir 55-74 metų žmonių (21 proc.). Pagrindinis plaučių, trachėjos ir bronchų vėžio priežastis, sako specialistė, yra rūkymas. Tokie skaičiai, sako D. Gudavičienė, kalba patys už save ir kalbos, kad „rūkymas žudo“ tikrai nėra tuščios šnekos.
„Sunku pasakyti, kokia tikimybė yra susirgti vėžiu, kai tau 20, 30, 50 metų. Čia susideda labai daug faktorių: vienas dalykas – onkologinė šeimos anamnezė (kokiais onkologiniais susirgimais sirgo artimi šeimos nariai).
Vėžiniai susirgimai gali būti susiję su genetinėmis mutacijomis ir šioje vietoje nelabai ką pakeisime, išskyrus kai kurias prevencines operacijas, kada yra šalinamas sveikas organas, kad jame neišsivystytų vėžys, – taip, nustačius tam tikras mutacijas, galima išvengti krūtų ir kiaušidžių vėžio. Kitas dalykas – gyvenimo būdas. Tam tikra dalis vėžinių susirgimų yra susijusi su gyvenimo būdu ir kai kuriuos faktorius galima pakeisti“, – pasakoja gydytoja.
Aktyvus lytinis gyvenimas
Pašnekovė nurodo, kad vėžinius susirgimus gali lemti ir didelė seksualinių partnerių kaita – lytiniu keliu perduodama žmogaus papilomos viruso infekcija, kuri išprovokuoja gimdos kaklelio vėžį.
„Onkologinius susirgimus gali išprovokuoti ir infekcija. Gimdos kaklelio vėžys yra siejamas su žmogaus papilomos viruso infekcija, kuri plinta lytiniu būdu. Labai svarbus yra švietimas, ypač jaunimo: jie turi žinoti, kad didelė seksualinių partnerių kaita susijusi su rizika užsikrėsti žmogaus papilomos virusu. Vyrams šis virusas yra mažiau pavojingas, o moterims tai yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio faktorius.
Lietuvos rezultatai, lyginant su kitomis Europos šalimis, pagal mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio yra labai nekokie – pagal esame antroje vietoje po Rumunijos. Gimdos kaklelio vėžio atvejų Lietuvoje nėra tiek daug, tačiau mirtingumas labai didelis. Ir dar – gimdos kaklelio vėžiu dažnai serga jaunos moterys – iki 50-ies metų“, – kalbėjo specialistė.
Pašnekovė pažymi, kad 2012 metais gimdos kaklelio vėžiu susirgo 431 moterys, o mirė 208.
D. Gudavičienė sakė, kad sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje yra vienas didžiausių mirtingumų nuo gimdos kaklelio vėžio – studijų apie lytinių partnerių kaitą skirtingose šalyse nėra atliktos – tačiau specialistė išskiria ir tai, kad kitose šalyse yra labiau išvystyta ankstyvos diagnostikos, moterys aktyviau tikrinasi profilaktiškai, galbūt susirgusios jos gauna modernesnį gydymą. Visgi apie lytinių partnerių kaitos sąsają su žmogaus papilomos virusu ir gimdos kaklelio vėžiu visuomenei dar reikėtų kalbėti.
Dirbantys naktinį darbą...
Gydytoja išskiria, kad, kalbant apie krūties vėžį, didesnę riziką susirgti turi vyresnės moterys (kuo vyresnės, tuo rizika didesnė), o jeigu pirmos eilės giminaitė sirgo krūties vėžiu, rizika susirgti krūties vėžiu didėja du kartus.
„Rizika didėja susirgti toms moterims, kurioms menstruacijos prasidėjo anksti, o baigėsi vėlai, kurios vartoja alkoholį, rūko, turi antsvorį, nesportuoja (tyrimai rodo, kad 4-7 val. vidutinis ar intensyvus sportas per savaitę mažina riziką susirgti vėžiu). Rūkymas didina riziką ypač jaunoms moterims. Taip pat nustatyta, kad rizika susirgti krūties vėžiu didėja moterims, kurios dirba naktinį darbą – turi šviesos ekspoziciją naktį. Jeigu moteris gimdė iki 30 metų ir maitino krūtimi virš metų, rizika susirgti krūties vėžiu mažesnė, – pasakoja D. Gudavičienė.
Visgi gydytoja nurodo, kad, nepaisant visų šių faktorių, kartais vėžiu suserga ir sveikuoliai, sportuojantys, sveikai besimaitinantys ir jokių rizikos veiksnių neturintys žmonės, tačiau tokių yra mažiau.
Prevencinės programos
Pašnekovė paaiškina, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios prevencinės vėžio programos. Gimdos kaklelio vėžio 25-60 metų moterims, krūties vėžio – 50-69 metų moterims, storosios žarnos vėžio – 50-75 metų žmonėms, o dėl prostatos vėžio – 50-69 metų vyrams (jeigu tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu – nuo 45 metų).
D. Gudavičienė nurodo, kad įvardinti metai programose nereiškia, kad kito amžiaus pacientai neserga šiomis vėžio formomis ir neturi tikrintis, tačiau aktualiausia patikra yra būtent nurodytai amžiaus grupei, todėl stengiamasi kuo paprasčiau patikrinti kuo daugiau šių amžiaus grupių asmenų.
Gydytoja sako, kad gimdos kaklelio vėžio prevencija vykdoma taip: paimamas onkocitologinis tepinėlis ir taip galima diagnozuoti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Ieškant krūties vėžio 50-69 metų moterims kas dvejus metus yra atliekamos mamografijos – krūtų ligų rentgeninis tyrimas, apie kurį taip pat sklinda daug kalbų.
„Apie mamogramą kartais moterys vaizdingai pasakoja, kaip joms sutraiškė krūtį, kad tai yra skausminga. Tačiau reikia suprasti, kad kokybiškas vaizdas gaunamas tada, kai krūtis yra suspaudžiama. Tačiau moters pojūčiai tyrimo metu priklauso nuo daug ko: nuo nusiteikimo, nuo technologo, menstruacinio ciklo fazės(geriau šią procedūrą daryti po mėnesinių – krūtys būna mažiau jautrios, mažiau pabrinkę).
Visame pasaulyje pripažįstama, kad profilaktinė mamograma sumažina mirtingumą nuo krūties vėžio nuo 15 iki 25 proc. Tai nėra maži skaičiai. Ta programa „pagaunami“ augliukai, kurių dar negalima užčiuopti – žmogus juos apčiuoptų po kelių metų, ir tie augliai jau būtų didesni ir gal būt labiau išplitę. Šis tyrimas rekomenduojamas 50-69 metų moterims, kurios laikomos sveikomis, nes programa skirta aptikti ankstyvas vėžio fazes“, – pasakojo D. Gudavičienė.
Programoje dėl storosios žarnos atliekama, sako pašnekovė, visiškai neskausminga, paprasta ir greita procedūra – slapto kraujo išmatose testas.
„Jeigu tas testas neigiamas, žmogui daugiau jokie tyrimai nereikalingi. Jeigu testas teigiamas, ruošiamas žarnynas, daroma kolonoskopija – storoji žarna apžiūrima iš vidaus naudojant optinę sistemą. Kolonoskopijos metu galima pašalinti polipus, kai kurie jų yra priešvėžinis susirgimas – tuomet nesivysto vėžys. Jeigu žmogus nesitikrina profilaktiškai, o jam auga storosios žarnos vėžys, jis gali gana ilgai nejausti jokių simptomų, o pajutus, auglys jau gali būti didelsi ir išplitęs“, – kalba gydytoja.
Kalbant apie prevencinę programą dėl prostatos vėžio, 50-69 metų vyrams atliekamas kasmetinis kraujo – specifinio prostatos antigeno – PSA – tyrimas, kas sako D. Gudavičienė, taip pat yra labai paprasta procedūra.
Specialistė pažymi, kad dalyvavimas prevencinėse programose žmonėms yra nemokamas.
Lietuvos problema
Pagrindinė problema kalbant apie prevencines vėžio programas Lietuvoje – nėra koordinacinio centro, kuris užtikrintų organizuotą patikrą: turėtų duomenis apie žmones, kuriems reikia pasitikrinti, ir siųstų jiems ar jų šeimos gydytojams priminimus, kad reikia pasitikrinti, kaip yra kitose šalyse. Taip pat šis centras kauptų duomenis apie programos vykdymo kokybę, analizuotų rezultatus. Tik taip galėtume suprasti, ar šios programos vykdomos efektyviai, ar pasiekiamas pagrindinis jų tikslas – sumažinti mirtingumą nuo vėžio.
„Tokiose šalyse, kur nėra organizuotos patikros, niekada nepasiekiami tokie rezultatai, kokių reikėtų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, jeigu žmogus neateina laiku pasitikrinti dėl onkologinių susirgimų, siunčiami laiškai jo darbdaviui – galbūt jis nesudaro sąlygų darbuotojui išeiti iš darbo ir pasitikrinti. Yra šalys, kuriose draudimas gali žmogui nevisiškai dengti gydymo išlaidas, jei žmogus galėjo, bet nesitikrino profilaktiškai – tad skatinimo modelių tikrintis yra labai įvairių.
Visgi Lietuvoje pasitikrinimas pagal šias programas yra labai išaugęs: dėl storosios žarnos vėžio pasitikrina iki 56 proc. žmonių, visose kitose programose – 35-45 proc. Tai yra labai geri skaičiai, nes anksčiau, tarkime, 2015 m. , dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrindavo tik 15 proc. Manau, kad neturėdami centralizuotos sistemos, pasiekėme labai gerų rezultatų“, – kalba specialistė.
D. Gudavičienė sako, kad Lietuvoje žmonės apie savo ligas linkę kalbėtis ir klausti patarimų draugų, kaimynų, todėl kartais susiformuoja daug neteisingų modelių. Reikėtų konsultuotis su specialistais – klausti visko kas neramina, dėl ko baisu, kas neaišku – profesionalią pagalbą ir išsamią informaciją gali suteikti tik gydytojai.