Atlyginimas už tokį pasiaukojamą darbą – nelepina. Jis - vos per 700 eurų.
Tikrą ažiotažą sukėlė ekonomisto Nerijaus Mačiulio paviešinta statistika, iš kurios matyti, kad mokytojų metinių atlyginimų sąraše Lietuva atsiduria pačiame jo gale. Štai, pavyzdžiui, Olandijoje kvalifikuotas mokytojas per mėnesį uždirba tik tūkstančiu eurų mažiau nei lietuvis per visus metus. Savo atlyginimais Lietuvos mokytojus lenkia net Rumunija, Turkija, Slovakija, ką jau kalbėti apie labiau išsivysčiusias šalis.
„Tai yra 7000 maždaug eurų per metus. Lyginant su kitomis valstybėmis, Turkijoje dvigubai didesnis, Rumunijoje šiaip didesnis, Austrijoje dešimt kartų didesnis atlyginimas. Neigti, kad tai yra problema, net ir atsižvelgiant į visus niuansus, kad mokytojai gali gauti papildomų pajamų turėdami virškrūvio ar įvairius priedus, tai neišsprendžia tos problemos ir nepaslepia tos problemos, kad atlyginimai yra maži“, - aiškina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad tokia statistika nesąžininga, mat rodo atlyginimus, kuriuose neįskaičiuotos apmokamos papildomos valandos už pasirengimą pamokoms, mokinių darbų tikrinimą ar vadovavimą klasei.
Galima skaičiuoti ir kitaip. Jau 33-ejus metus dirbanti mokytoja metodininkė už vieną savo darbo valandą, atskaičius mokesčius, gauna penkis eurus ir keturis centus. Ir tai yra atlygis už darbą klasėje, kurioje sėdi apie 30, ne visada motyvuotų, mokinių.
Tuo metu seimūnai sako, kad mokytojų atlyginimai vargani bus tol, kol švietimo sistema nebus optimizuota.
Mokytojai sako, kad jų kantrybė – ne geležinė. Dėl to jie jau kitą savaitę rinksis į mitingą sostinėje, o vasario 22-ąją skelbs neterminuotą streiką. Prie streiko žada prisijungti apie penktadalis šalies mokyklų. Pagrindiniai reikalavimai – atkurti mokinio krepšelį į prieškrizinį lygį, mažinti mokinių skaičių klasėse ir didinti mokytojų atlyginimus.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
