Valstybės vadovams skelbiant atsigavimo ženklus, žmonės stumiami į vis didesnį skurdą. Paradoksas: žmonių atlyginimams tolygiai mažėjant, sunkmečiu visų įmanomų dalykų kainos šovė į neregėtas viršūnes. Analitikų manymu, tai ne tik globalios ekonomikos, bet ir mūsų išrinktųjų neveiklumo, valstybės lėšų grobstymo padarinys. Todėl kainos tikrai nekris, lietuviams išgyventi bus tik sunkiau, o dalis jų toliau bėgs iš Tėvynės.
Brangymetis įsibėgėjo
Politikai linksmina tautą teiginiais, kad lipame iš krizės. Tam valdžios atstovai pasirenka tinkamus statistinius duomenis. Jų tik nedomina reali statistika, kuri rodo, jog vis daugiau žmonių klimpsta į skurdą, o žodį „pragyvenimo lygis" keičia sąvoka „išgyvenimo lygis". Jis, deja, sparčiai keičiasi ne visuomenės naudai.
Nuo 2009–ųjų pradžios brango viskas – nuo šildymo, dujų, vandens, elektros iki maisto bei kuro. Tiesa, negalima sakyti, kad brango viskas – vis dar pigo darbo jėga, nes mažėjo žmonių atlyginimai.
Dar vienas elektrošokas
Skaudžiausiai Lietuvai smogė ES įsipareigojimų vykdymas, kai buvome priversti uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Elektros kainos pakilo apie 20 proc. Žadėti elektros tiltai su Švedija, energetinės sutartys su Lenkija liko tik politikų ateities svajonė. Politikai džiaugėsi bent tuo, kad dalį milijardinių Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo išlaidų ES pažadėjo padengti. Tiesa, europinis fondas jau beveik iššvaistytas, todėl tolesnės „pašalpos" Briuselio dar teks maldauti. Tačiau „Vakaro žinioms" Energetikos ministerijos klerkai šią savaitę prisipažino, kad pinigų IAE uždaryti tikrai atsiras, nes elektros tarifai lietuviams toliau bus didinami.
Brangus čiaupelis
Lietuvius nuo 2009–ųjų pradžios ypač „džiugino" ir dujininkai. Dujų kainos žmonėms išaugo daugiau nei 30 procentų. Tačiau atsakingos valstybės institucijos bei Energetikos ministerija ramina – kainos kyla teisingai. Mat dujas brangina jų vienintelė tiekėja – Rusija. Todėl padaryti nieko neįmanoma. Tiesa, valdžios planuose – suskystintų dujų terminalo statybos, tai esą leis šių energetinių išteklių kainas sumažinti. Kada terminalas bus pastatytas, nežino nė patys politikai. Todėl kainų mažėjimo artimiausius kelerius metus nedrįsta prognozuoti net didžiausi optimistai.
Kuras virto auksu
Kainų didinimo karuselėje bene daugiausia dėmesio Lietuvai skyrė naftos perdirbėjai bei degalų prekeiviai. Degalų kainos nuo 2009–ųjų pradžios Lietuvoje šoko pasiutpolkę – jos, net ir pastaruoju metu kiek nukritusios, per visą laikotarpį išaugo apie 60 procentų. Valdžios atstovai per beveik dvejus metus „Vakaro žinioms" ir visuomenei tik konstatavo, jog „problema yra", bei žadėjo ja „pasidomėti". Susidomėjimas tęsiasi iki šiol, o lietuviai gerokai pigesnio benzino važiuoja prisipilti į kaimynines valstybes, taip pat ir į Latviją, kuriai pigesnius nei mums degalus tiekia naftos perdirbimo monopolininkė „Orlen Lietuva" (buvusi „Mažeikių nafta"). Kontrabandininkai kaip niekada džiaugiasi dėl to, jog Vyriausybė kainomis vis dar domisi, bet imtis priemonių joms mažinti neketina. Tiesa, genialiausią mintį, kaip kovoti su galimais karteliais ir naftos monopolijomis, pasiūlė premjeras Andrius Kubilius. Jis visiems patarė prisipirkti elektromobilių. Premjeras pamiršo paminėti, jog lietuvis vidutiniškai per mėnesį į rankas gaudamas 1500 litų, gyvendamas pusbadžiu kelis šimtus tūkstančių kainuojančiai transporto priemonei pinigų sutaupytų gana greit – per maždaug 50–60 metų.
Vanduo – per pigus
Lietuvos didmiesčių vandens ūkį tvarkančios įmonės sugebėjo įtikinti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), kad krizės metu vanduo turi brangti. Štai priimtas VKEKK sprendimas palaiminti „Kauno vandenų" reikalavimą didinti vandens kainų tarifą nuo 4,46 iki 4,61 lito už kubinį metrą kauniečiams smogs jau nuo lapkričio pirmosios. Per 100 mln. litų kažkur pradanginusi bendrovė „Vilniaus vandenys" taip pat pasiims nuostolius iš vilniečių. VKEKK atstovai pareiškė pritarsiantys kainų didinimui dar šiemet. Tiesa, veikiausiai ne 50 procentų, kaip to norėjo bendrovė, bet iki 20 proc.
Šildytis – prabanga
Šiluma Lietuvoje taip pat priskirta prie prabangos prekių ir paslaugų. VKEKK duomenimis, šį sezoną lietuviai šildysis brangiau nei praėjusią žiemą. Tiesa, nupjauti radiatorių dauguma lietuvių neturi teisės, todėl jie priversti tenkintis šilumininkų argumentais, jog brangsta degalai, taigi ir šildymas.
Valgyti nesveika
Tai, kad maistas Lietuvoje tapo prabangos preke, „Vakaro žinios" skelbė pastaruosius kelerius metus. Nors Švedijos, Suomijos, Olandijos ir kitų turtingų šalių piliečiai pagrindinius produktus perka už tiek pat ar net pigiau nei lietuviai. Nuo 2009–ųjų pradžios, kaip ir anksčiau, brango praktiškai viskas. Premjeras A.Kubilius į tai taip pat sureagavo. Jis paaiškino, jog priežasčių, kodėl maistas brangsta, jis nemato. Todėl dalis lietuvių tęsia itin pamėgtas ekskursijas į Lenkiją, kur produktai kainuoja iki trečdalio pigiau, bei taip remia kaimynų verslą. Kita dalis tenkinasi kruopomis, kurios, beje, taip pat jau tampa neįperkamos.
