Gydymo įstaigų vadovai šiandien jaučiasi kaip ant karštos dervos statinės. Taip juos spirgina Lietuvos Seimo priimamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo kitų metų pradžios bus reguliuojami gydymo įstaigų vadovų atlyginimai. Poliklinikų ir ligoninių vadovai neslepia – atlyginimai mažės per pusę. Svarstomas to paties įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį patvirtinus gali nutikti taip, kad ligoninių ir poliklinikų vadovais nebegalės dirbti vyresni nei 65-erių metų žmonės.
Be to, vadovai į darbą būtų priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams ir šias pareigas eitų ne ilgiau, kaip dvi kadencijas iš eilės. Jei pastarąjį projektą Seimas patvirtins, miesto gydymo įstaigų vadovai, kurių dauguma miesto įstaigoms vadovauja antrą kadenciją, turės užleisti savo postus. Kaip patys gydymo įstaigų vadovai vertina šias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, „Šiaulių naujienos“ paklausė gydymo įstaigų vadovų.
Mes išmirsime kaip dinozaurai
Elmantas ZEVERTAS, Priklausomybės ligų centro direktorius:
- Aš jau 34-erius metus dirbu vadovaujamąjį darbą, o šiai gydymo įstaigai vadovauju trečiąją kadenciją. Dirbu, nors esu pensijoje ir galiu nebedirbi. Bet dirbu, nes nėra kam dirbti – kas dirbs? Niekas jau daug metų neateina dirbti priklausomybių psichiatrais. Taip atrodo, jog mes išmirsime ir išnyksime kaip dinozaurai, be jokio pavojaus, kad reikės išeiti, užleisti vietą kitam. Kam, pasakykite, tą postą galėčiau užleisti, jei niekam neįdomu, niekas čia neateina?.. Mano atlyginimas, galiu pasakyti, – 2600 litų.
Biudžetinių įstaigų vadovų atlyginimai – mažiausi Lietuvoje. Mažiausiai uždirba ir mūsų gydytojai, ir slaugytojos – ką čia begalima sumažinti? Aš dar neskaičiavau, ar mano atlyginimas sumažės, nes man akivaizdu, kad nebėra čia ką mažinti, nes ir už tokį jau niekas nedirbs. Klaipėdos priklausomybių centrui, išėjus vadovui, vadovauti ėmėsi buvusi socialinė darbuotoja.
Nesuprantu, kas tokiu atveju patvirtins ligos diagnozę, kas skirs gydymą? O mes štai dirbam – dirbam užsispyrę, kantriai, sukandę dantis ir niekam nesiskundžiame. Nes puikiai žinome, kad niekam nerūpime – nei mieste, nei šalyje. Aš jau ne kartą ir Seimo sveikatos reikalų komitete, visiems ministrams ir patarėjams girdint sakiau, jog jei esame nereikalingi – naikinkite centrus, grįžkime atgal į Psichiatrijos ligonines, iš kurių prieš daug metų išėjome. Nes psichiatrija ir yra vientisa, nedaloma, po vienu stogu turėtų būti ir pirminis, ir antrinis lygis.
Dabar dirbame kiekvienas sau – atgalinio ryšio nėra. Tačiau niekam tai nerūpi ir niekam neįdomu. Priešintis naujovėms nesirengiu. Jei nusprendė sumažinti atlyginimus – tegu mažina, jei reikės pasitraukti iš užimamų pareigų – trauksiuosi. Aš jau daug nuveikiau, tegu ateina ir dirba kiti. Tik ateiti nėra kam.
Niekas nesugrius – tegu keičia
Pranas ANDRUŠKEVIČIUS, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius:
- Pagal pataisas įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimo už darbą pastovioji dalis priklausys ne tik nuo įstaigos lygmens arba įstaigos darbuotojų skaičiaus, bet ir nuo bazinio algos dydžio dauginant iš nustatyto koeficiento. Mūsų įstaigoje dirba iki 200 darbuotojų, tad koeficientas - 8, kurį reikia padauginti iš 450 – bazinio algos dydžio ir gausime mūsų įstaigos vadovo atlyginimą, kuris bus 2736 litai. Mano atlyginimas sumažės dvigubai.
Išeitinė taip pat pagal naująją tvarką bus mokama tik už du mėnesius, nors iki šiol būdavo mokama už penkis mėnesius. Aš esu įsitikinęs, jog sumažinus priedus, sumažinus bazinius dydžius tiek, kiek dabar numatyta, gydymo įstaigoms medikai tikrai nebevadovaus – eisime dirbti savo darbo, kurį mėgstame, kurį mokame ir už kurį daug daugiau moka.
Įstaigoms, matyt, vadovaus vadybininkai – gal jie ir dirbs už tokį atlygį. Tik jau nežinau, kas darbą dirbs, nes jiems tikrai nebus lengva vadovauti gydytojų kolektyvui, nes čia darbo specifika tikrai yra kita nei kitur. Jei tai nutiks, reikės daugiau savivaldybės kontrolės, reikės bendruomenės atstovų tarybos patarimų. Aš manau - niekas nesugrius.
Vadovų rotacija taip pat manęs nebaugina – tegu keičia žmones, gal ir gerai, kad nebeleis ilgai užsisėdėti. Pačiam principui pritariu. Tačiau, kartojuosi, už tokį atlyginimą geras specialistas ir gabus vadovas tikrai neis dirbti. Man dar liko metai iki antrosios kadencijos pabaigos. Ir tai bus apmąstymų metai – nesakau savo sprendimo, nes šiuos metus dirbsiu ir nuspręsiu.
Alternatyva – atestacija
Mindaugas MAŽELIS, Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas:
- Manęs tos įstatymo pataisos beveik neliečia, todėl nėra aktualios. Tačiau nuomonę galiu išsakyti. Manau, jog nelogiška vadovauti gydymo įstaigai iki gyvenimo pabaigos, nes tokių atvejų šalyje taip pat yra. Tačiau kas gali nuspręsti, kad 65-eri metai – jau riba. Man tie metai dar toli, tačiau vertindamas kolegas galiu pasakyti, jog dažnas, sulaukęs šio amžiaus, tikrai gali vadovauti gydymo įstaigai.
Todėl reikia spręsti individualiai. Pritariu Seimo narių alternatyviam projekto variantui, skirti auditą arba rengti atestaciją, kurią įveikęs gydymo įstaigos vadovas gali toliau dirbti. Negalima dėl amžiaus atleisti žmogaus iš darbo, tai būtų diskriminacija. Dėl atlyginimų – perlenkė lazdą. Mūsų įstaigoje, kaip ir kitose Šiaulių miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, vadovo atlyginimas skaičiuojamas pagal darbuotojų atlyginimo vidurkį. Dabar pagrindinis rodiklis bus darbuotojų skaičius – negi vėl pūsime etatus ir priimsime naujus žmones tam, kad vadovo atlyginimas būtų didesnis? Mes tikrai nesirengiame priimti naujų žmonių, nes šiuo metu yra optimalus darbuotojų skaičius.
Susipyko su logika
Eugenija KUKAITIENĖ, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja:
- Kolektyvui vadovauju jau 20 metų – keturias kadencijas. Kiek man metų – tegu lieka maža paslaptis. Tačiau esu tikra, jog dar turiu parako, dar galiu dirbti, tačiau Seimo priimamos įstatymo pataisos gali pakoreguoti gyvenimą. Jei nebus pakeistos patvirtintos pataisos, jau nuo Naujųjų metų gausiu dvigubai mažesnį atlyginimą. Aš nematau jokios logikos, nes mūsų atlyginimai nebuvo tokie dideli.
Mes niekada negavome jokių priedų, jokių koeficientų, premijų, kurios mokamos kai kuriuose miestuose, ir tikrai glumina. Aš ir iki šiol dirbu be sekretorės, be pavaduotojos – viską stengiamės susitvarkyti ir taupyti, kad žmonės uždirbtų daugiau. Dabar nuspręsta įstaigos vadovo pavaduotojui mokėti nuo 20 iki 50 proc. mažiau, nei įstaigos vadovui. Kas už tokį atlyginimą dirbs pavaduotoju, kai vadovas gaus 2700 litų? Visiškai nelogiškas sprendimas! Laukiam-nesulaukiam ir Seimo posėdžio, kuriame gali būti patvirtinta ir jokia logika nepagrįstas Projektas dėl gydymo įstaigų vadovų amžiaus bei rotacijos. Jei projektas bus priimtas, Šiaulių gydymo įstaigose turėtų keistis beveik visi vadovai.
Manau, jog bus problemų pakeisti tiek žmonių, todėl tikiuosi, kad bus atsižvelgta į siūlomą alternatyvų projektą, kuriame siūloma atestuoti kadenciją baigusius gydytojus. Taip yra buvę. Aš pati 2002 metais dalyvavau atestacijoje, kuriai buvo parengti labai aukšti kriterijai. Pasakyti tikrai turiu ką: dalyvavau Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje vykusiuose mokymuose, įstaiga modernėja, automobilių ūkis atnaujinamas. Stengiuosi ne tik dėl įstaigos, bet ir dėl žmonių.
Aš esu optimistė, žinau, jog man bus palankūs visi sprendimai, nes turiu licenciją, galiu dirbti terapeute ir uždirbti daugiau, nei įstaigos vadovas galės uždirbti. Neramu tik dėl to, kas ateis vadovauti? Gydytojas tikrai neis, o vadybininkas, žinodamas, kad dirbs vieną kadenciją, vargu ar persistengs. Be to, jis privalės priimti ir pavaduotoją, kuris turės būti medikas, kad suprastų medicinos reikalus. Aš pasižiūriu į kortelę ir matau, ar gydytojas viską padarė, galiu pasakyti, ką galėjo padaryti kitaip. Mes, įstaigų vadovai, miegame su telefonu po pagalve: paskambina - keliesi ir bėgi. Kasdien – įtampa ir atsakomybė. Deja, tas darbas labai nuvertintas, neapgalvotai, nelogiškai ir, žinoma, nesuprantamai. Bet mes nepiketuojame, nestreikuojame. Gydytojai vadovai ramiai dirba savo darbą.
Projektą būtina tobulinti
Edmundas BALTAKIS, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas:
- Įstatymo pataisų rezultatus jau matome – paskelbtas konkursas Akmenės ligoninės direktoriaus vietai užimti, deja, nėra nė vieno pretendento. Ligoninių vadovų atlyginimai nukentės daug mažiau, nes jose dirbančiųjų skaičius didesnis ir koeficientas bus taikomas didesnis. Tačiau kas laukia pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms taip pat vadovauja patyrę medikai, o atlyginimai mažėja per pusę, neaišku.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) išnagrinėjo Prezidentūros teikiamą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Mes parengėme kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir tikimės supratimo. Manome, jog Projekte teikiamų priemonių įgyvendinimas nepagrįstai susiaurintų savivaldos teises. Patvirtinus projektą būtų nustatytos privalomos konkurso sąlygos: kadencijų trukmė, jų skaičius, amžiaus cenzas ir susiaurinta savivaldybių teisė pačioms dėl jų apsispręsti.
Be to, siaurinama teisė išsirinkti geriausią ir tinkamiausią kandidatą į SPĮ vadovo pareigas ir atsakingai dalyvauti įstaigos valdyme. Projekto priėmimas diskriminuotų dėl amžiaus ar vadovavimo įstaigai trukmės. „Sušlubuoja“ ir teisinis saugumas, nes įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos atgaline data. Tai sukelia daugelį nenumatytų pasekmių.
Akivaizdu, jog projektas iš esmės pablogintų šiuo metu dirbančių vadovų padėtį. Daugumą iš jų per vienerius metus tektų atleisti iš užimamų pareigų, be jokių garantijų, išmokų. Akivaizdu ir tai, kad Projekte nurodytas amžiaus cenzas diskriminuotų vadovą dėl amžiaus. Tokia diskriminacija Darbo kodekse yra draudžiama - amžius negali būti teisėta priežastimi atleisti iš darbo. Taip pat būtų pažeisti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos, nes numatomos mažiau palankios sąlygos 65-erių metų sulaukusiems asmenims užimti vadovo pareigas.
Įgyvendinus šį projektą, per vienerius metus tektų pakeisti apie 81 procentą įstaigų vadovų. Ypatinga situacija susidarytų rajono ligoninėse, kur ir taip trūksta gydytojų. Dabar kai kurie gydytojai pretenduotų į vadovaujančias pareigas ir taip praktikuojančių gydytojų skaičius gali sumažėti dar labiau. Į vadovų pareigas pretenduos ir gana atsitiktiniai asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą bei vadybinę patirtį. Toks vadovų kaitaliojimas trukdytų dirbti, būtų daug chaoso ir netikrumo.
Dėl to pirmiausia nukentėtų pacientai, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kokybė. Kas paneigs ir tai, kad vadovų postai labai greitai gali tapti itin politizuoti, tiesiogiai priklausantys nuo politinės situacijos valstybėje ir savivaldybėse. Šiuo metu svarbiausias kriterijus – profesionalumas, dauguma SPĮ vadovų yra kėlę kvalifikaciją kursuose, įgiję vadybinių įgūdžių, turi sveikatos priežiūros vadybos ar atitinkamą išsilavinimą. Klaidinga manyti, kad ilgai dirbantys, didelę patirtį ir kvalifikaciją turintys vadovai vadovauja neefektyviai vien dėl to, kad dirba šiose pareigose daugiau kaip 10 metų ar sulaukė 65 metų. Todėl manoma, kad projektą būtina koreguoti, jo nuostatas dar svarstyti ir tobulinti.
Zita KATKIENĖ
