Pagrindinės tyrimo išvados:
Skaitmeninė transformacija bendrovėms kelia ne mažesnius iššūkius, negu globalizacija. 59 proc. apklaustų bendrovių vadovų yra tikri, kad pridėtinės vertės grandinė dėl to gerokai pasikeis. 50 proc. bus priversti pakeisti gamybos geografinę vietą.
64 proc. apklaustųjų bendrovių darbuotojų savo didžiausiu galvos skausmu per artimiausius metus įvardijo darbo jėgos kainos augimą. Tai yra vienas iš pagrindinių darbo rinkos pokyčių variklių ir neišvengiamai keičia verslo veidą.
Bendrovės, kurios adaptuojasi nepakankamai greitai, susidūrė su augimo tempų lėtėjimu ir konkurencingumo praradimu. Todėl kaip dažniausiai besikeičiančias profesijas savo bendrovėse jų vadovai įvardijo vadovaujančias pareigas – iki pat generalinių direktorių.
Dėl naujų technologijų įsisavinimo (kuris vyksta vis greitėjančiais tempais) darbo našumas per 2015-2022 m. vidutiniškai augs 30 proc.
Darbo vietų dinamika bus pozityvi. Dėl skaitmeninės transformacijos 75 mln. darbo vietų iki 2022 metų išnyks, tačiau naujų bus sukurta dar 133 mln.
2017 m. duomenimis, 29 proc. viso darbo laiko, kuris buvo skirtas kurti prekėms ir paslaugoms, teko mašinoms ir algoritmams. 2022 metais šis rodiklis išaugs iki 42 proc., o 2025-aisiais prognozuojama, kad daugiau nei pusę (52 proc.) viso atliekamo darbo darys mašinos.
Pastaruoju metu dažnai išsakomas nerimas, kad robotai ir algoritmai atims iš žmonių darbus, nėra pagrįsta vidutinėje perspektyvoje. Absoliučioje daugumoje atvejų jie gali perimti tik dalį operacijų, kurias turi atlikti konkretus darbuotojas, tačiau ne visą darbą. Tik mažiau nei ketvirtis darbų gali būti automatizuoti 70 proc. ir daugiau.
Būtent todėl šiuo metu orientuojamasi ne į „automatizaciją“ (kuomet žmogus pakeičiamas mašinomis), o „papildymo strategija“, kuomet dalis operacijų, kurias anksčiau darė žmonės, atlieka robotai ar algoritmai. Dėl šios priežasties darbo našumas auga, o poreikis žmonių darbui kardinaliai nekinta.
Keturios pagrindinės technologijos nulems ekonomikos pagrindą iki 2022-ųjų ir labiausiai prisidės prie darbo jėgos našumo augimo. Tai spartus mobilusis ryšys, visuotinis „big data“ naudojimas, dirbtinis intelektas ir debesų technologijos.
Darbuotojams teks aktyviai auginti kvalifikaciją, mokytis iš naujo. Bendrovių užduotimi taps ne tik diegti naujausias technologijas, tačiau ir padėti darbuotojams su jomis adaptuotis. Ne visos bendrovės yra tam pasirengusios. Jos, dažnai taip pasitaiko, skatina darbuotojus, kurie ir be to sėkmingai įgyja naujų įgūdžių, tačiau palieka be dėmesio tuos, kam labiausiai reikia pagalbos technologijų srityje. WEF mano, kad tai yra grėsmę keliantis faktorius.
Kas turėtų nerimauti dėl darbo vietų mažinimo
Ekspertai prognozuoja, kad dėl robotizacijos kai kurios profesijos jau dabar patenka į rizikos zoną: pirmiausiai tai bus prekybininkai, vidutinės grandies ofisų darbuotojai ir sunkvežimių vairuotojai. Iš dalies šis procesas vyksta ir šiuo metu, nereikia laukti ateities: pradedamos diegti automatizuotos parduotuvės, interneto prekyba vis labiau spaudžia tradicinę, technologijų gigantai pristato realiai veikiančius sunkvežimius-dronus.
Tikėtina, kad labiausiai paklausios bus tiesiogiai su žmonėmis dirbančios specialybės: gydytojai, slaugos priežiūros darbuotojai, mokytojai ir pan.
Tačiau tai tėra prognozės, apie kurias jau kalbama pakankamai seniai, tačiau realūs pokyčiai taip staigiai neįvyksta. Ekspertai pažymi, kad kol kas tai tėra labiau matematiniai skaičiavimai, o žmonės turėtų pergyventi ne dėl to, kad išnyks viena ar kita specialybė, o dėl to, kaip kuo greičiau darbo jėgą perkvalifikuoti į atsiradusias naujas.
