Mobiliųjų aplikacijų era
Vienas iš didžiausių pokyčių mobiliųjų technologijų pasaulyje buvo nevaldoma app‘sų banga, kuri užplūdo kiekvieną išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Dabar app’sų arba mobiliųjų aplikacijų terminas šiuolaikinėje informacinių technologijų visuomenėje tampa įprastu ir girdimu net kelis kart per dieną. Ar patikėtumėte, kad pirmosios aplikacijų platinimo platformos atsirado 2008 metais? Ne taip jau ir seniai tiesa? Dabar parsisiųsti programėlę atrodo taip įprasta, kad atrodo jos egzistavo visada. Platinimo platformose esančių mobiliųjų programėlių persisiuntimas, skaičiuojamos šimtais tūkstančių ar net milijonais.
Šiandien mobiliosios programėlės naudojamos daugelyje sričių, tiek kasdienėje veikloje, tiek darbo aplinkoje, todėl vis labiau pasineriama ne tik į mobiliųjų aplikacijų vartojimą, bet ir jų kūrimą. Daugiau nei prieš penketą metų, mobiliosios aplikacijos (programėlės) buvo skirtos pramogai, dabar jos yra vienas pagrindinių įrankių didinančių verslo našumą. Mobiliosios programėlės tampa būtinu (angl. „must have“) įrankiu norint pasiekti daugiau potencialių vartotojų. Vis labiau suprantama, kad mobiliųjų aplikacijų kūrimas tampa vertinga ir didelį pelną nešančia investicija. Remiantis statistiniais duomenimis, Europos aplikacijų sektorius mažiau nei per 5 metus išaugo nuo nulio iki 17,5 mlrd. Eur. ir nelėtina tempo. Prognozuojama, kad 2018 m. jame dirbs 4,8 mln. žmonių,
Strategija – orientuotis į kokybę
Mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjas, vienas iš garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų Ilja Laurs, paklaustas apie mobiliųjų aplikacijų tendencijas pasaulinėje rinkoje patvirtina, kad jų pasiūla rinkoje augo milžinišku greičiu: „Drąsiai galima sakyti, kad mobiliosios aplikacijos „iššovė“ ir pagal vartojimo populiarumą prilygsta internetui. Tiesa, labiausiai stebina tai, kad pokytis įvyko per dešimtmetį, tuo tarpu internetui reikėjo net 30-mečio, o televizijai dar daugiau laiko. Todėl akivaizdu, kad mobiliosios aplikacijos, turi pagreitį ir vystosi daug greičiau nei visos kitos naujovės. Galime net padaryti savotišką išvadą, kad šiuolaikiniame pasaulyje produkto pasisekimą lemia jo mobilumas ir greitis“ – sako I. Laurs.
Tiesa, verslininkas I. Laurs neskuba dalytis optimistiškomis prognozėmis ir atvirai konstatuoja, kad mobiliųjų aplikacijų rinka jau yra kone perpildyta: „Apie mobiliąsias aplikacijas pasakytina tai, kad jų rinka vertintina kaip pakankamai nusistovėjusi, turint omenyje, kad šioje rinkoje dirba daug ir programuotojų, ir kūrėjų, kaip ir jau sukurta milijonai aplikacijų. Sėkmingiausios
aplikacijos jau vertinamos dešimt ženkliais skaitmenimis ir pelno žymiai daugiau nei Holivudo filmai kada yra pelnę. Todėl, tokiai rinkai naujų galimybių atsiranda vis mažiau. Daugiau galimybių galėjo būti prieš kokius penkis metus“, – sako Ilja Laurs ir kūrėjams brandinantiems savo galvose vieną ar kitą idėją, susijusią būtent su šiuo sektoriumi pataria, kad žengiant į jau nusistovėjusią rinką būtina pasirinkti tinkamą strategiją. „Svarbiausia įžvelgti, ką būtų galima padaryti geriau ir išnaudoti konkurencinius pranašumus. Strategiją kuria patarčiau vadovautis: orientuotis į kokybę, nebūtinai į naujovę”, – dalijasi patarimais bendrovės „GetJar“ įkūrėjas I. Laurs.
Kūrėjų gretos plečiasi
Šiandien, steigiamos įvairios finansavimo priemonės, kuriomis Lietuvos kūrėjams siekiama sukurti palankų klimatą: kurti, vystyti, pristatyti ir apsaugoti idėjas, kurios garsintų Lietuvos vardą tarptautiniu mastu. Įvairiose mobiliųjų programėlių laboratorijose ir akseleratoriuose augantis jaunimas mėgina tapti „startuoliais“. Dėl šios priežasties turime gana platų sąrašą be lietuvių sukurtų programėlių, kurios sulaukė pripažinimo tarptautiniu mastu. Besidomintys technologinėmis tendencijomis, turėtų gerai žinoti nuotraukų redagavimo ir piešimo programėlę „Pixelmator“, kurią broliai lietuviai pasauliui pristatė prieš 11 metų ir per tris savaites ji vaikinams uždirbo daugiau nei 0,5 milijono eurų. Taip pat, londoniečiams bei niujorkiečiams pramogas padedantį surasti lietuvių startuolį „Yplan“, kuris pritraukė vieną didžiausių Europoje – 12 mln. dolerių – investiciją iš rizikos kapitalo fondo „General Catalyst Partners“. O kaip gi nepaminėsi viešojo transporto programėlės „Trafi“, kuri pritraukė 6,5 mln. dolerių serijos A investiciją iš „Octopus Investment“. Atsižvelgiant į mobiliųjų programėlių pritaikymo galimybes ir jų išaugusį populiarumą tiek kasdienėje, tiek darbo aplinkoje, šis sektorius tampa puikia niša realizuoti savo idėjas bei pradėti vystyti jauną verslą.
