Norėčiau pasidalinti savo istorija apie nekokybiškus batus ir nueitą kelia, kad susigrąžinčiau pinigus. 2014-11-08 „Batų išparduotuvėje“ (kaip vėliau sužinojau – „Žygio batų“ batų išparduotuvėje) esančioje Šiauliuose, PC Bruklinas įsigijau moteriškus žieminius ilgaaulius batus „Rieker“ firmos, kurių kaina 299,99 Lt. Šie batai buvo su 90 dienų garantija gamykliniam brokui. Pardavėja, kuri man pardavė batus, kaip visąlaik batų parduotuvėse, pasiūlė įsigyti priežiūros priemonę – impregnatorių. Kadangi tos pačios firmos impregnatorių (tik kitos spalvos pakuotė) turėjau namuose, priemonės atsisakiau.
Norėdama batus pradėti nešioti, pagal visas instrukcijas šiuos batus impregnavau. Pavaikščiojus lauke porą dienų, pastebėjau, kad susiraukšlėjo vieno bato aulas. Akivaizdžiai batai tapo nevienodos išvaizdos. Tad 2014-11-23 dieną juos nunešiau atgal į parduotuvę ir parašiau pretenziją dėl šio defekto ir paprašiau grąžinti pinigus. Pardavėjos informavo, kad pretenzija bus apsvarstyta ir man praneš, ką nuspręs valdžia. Po kelių dienų, man paskambino parduotuvės vedėja ir paprašė atvykti į parduotuvę pasišnekėti bei su savim turėti savo impregnatorių. Kadangi iš jų parduotuvės impregnatoriaus nepirkau, tai ji norėjo maniškį testuoti ant kitų batų. Nuvykau į parduotuvę kartu su savo vyru (neteisėtu, dar kitaip pavadinus – sugyventiniu).
Parduotuvės vedėja mums paaiškino, kad jie tyrė batus ir jokio gamyklinio broko nerado, kad tai gali būti kaltas mano impregnatorius, tad atsinešus kitą batų porą ruošėsi „testuoti“ jį. Mes visai su tuo nenorėjom sutikti. Bandžiau sakyti ir aiškinti, kad jei kaltas impregnatorius, kodėl pažeidė tik vieną batą? Kad batas susiraukšlėjo po kelių dienų nešiojimo, o ne tik ką impregnavus jį. Klausiau jos, ką šitokiu testavimu įrodys, nes nestovėsim juk savaitės laiko ir nežiūrėsim visi kartu kas tam batui darosi ar nesidaro, ir išvis ar jūs žadat eit į lauką su šia nauja batų pora, kaip dariau aš? Man visa tai pasirodė nelogiška ir apsurdiška, tad „testavimas“ neįvyko. Tada parduotuvės vedėja pasakė, kad jie pagal įstatymus, turi 14 dienų terminą duoti man raštišką atsakymą į mano pretenziją ir jei nesusitariam šiandien, teks laukti atsakymo. Po to sužinojom, kad tas terminas buvo 10 dienų, o ne 14-kos, kaip ji pasakė mums. Todėl po 10 dienų į parduotuvę nuvyko mano vyras-sugyventinis, nes tuo metu aš sirgau ir negalėjau to padaryti. Vedėja jam atidavė batus ir raštišką atsakymą, kuriame rašoma, kad parduotuvė nesutinka man grąžinti pinigų, nes negalėjo nustatyti ar jie tikrai nekokybiški, kadangi jiems neleidau panaudoti savo turimą impregnatorių. Šitoje vietoje man iškilo klausimas, kaip galima nustatyti vieno bato kokybę, testuojant ir panaudojant priežiūros priemonę ant kito bato, atsinešto iš salės??
Mano nuomone, juk tirti reikia tą batą, kuris susigadino, o ne kitus batus. Bet gal čia mano neišmanymas ir visur taip iš tikrųjų yra tiriama.. Toliau kreipiausi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ten parašiau prašymą, kad jie įvertintų batus ir tarpininkautų bandant susigrąžinti pinigus. Už savaitės, sulaukiau skambučio iš šios inspekcijos, kad galiu atvažiuoti pasiimti batų ir su čekiu galiu vykti į parduotuvę, jie man grąžins pinigus. Labai apsidžiaugiau. Aišku tą pačia dieną (2014-12-12) nuvykau į parduotuvę ir susigražinau savo pinigus. Atrodo reikėtų džiaugtis, kad viskas baigėsi gerai, nepaisant to, jog beveik visą mėnesį neturėjau šiltų batų. Tačiau istorija čia nesibaigia. Dar tą patį vakarą, iš patikimų šaltinių sužinojau, kad valstybinės ne maisto produktų inspekcijos inspektorei, buvo pasakyta, jog mes grasinom parduotuvei ir pardavėjoms, kad „Šiaulių gezai“ jas gasdino, kad vos ne batais mėtėmės ir jos dabar bijančios ir nenorinčios daugiau problemų, todėl sutinka man grąžinti pinigus. Gavosi taip, jog pinigus „išsimušiau“ nė pati to nežinodama.
Mes tikrai niekam negrasinom, nieko negasdinom ir batais nesimėtėm. Pasipiktinimas buvo, tačiau jokių negražių žodžių mes nesakėm. Labai gaila, kad šios parduotuvės pardavėjos ir vedėja sprendžia apie žmones pagal aprangą ir amžių, o mano vyrą-sugyventinį su darbine apranga laiko ir vadina „Šiaulių gezu“. Visa tai labai žemina ir žeidžia. Ir išvis prie ko čia pardavėjų nepagrįsta baimė, jei visą laiką parduotuvės vedėja mums tvirtino, kad „valdžia“, o ne jo sprendžia ar grąžinti pinigus ar ne?!
Gėdos jausmas jaučiamas, nors nieko blogo ir nepadariau, o įrodymų apie šmeižtą kaip ir nėra. Išgadinti nervai ir pažeminimas.
