Iš Panevėžio pataisos namų pasprukusios ir laisve nė paros nepasidžiaugusios narkomanės nesužiūrėję pareigūnai sulaukė verdikto.
Tarnybinį tyrimą dėl nuteistosios Kristinos Butrimienės pabėgimo baigęs Kalėjimų departamentas teisingumo ministrui siūlo skirti papeikimą Pataisos namų direktoriui Edvardui Norvaišui. Jis taip pat įpareigotas imtis priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama įstaigos apsauga.
Kaip ketina saugoti nuteistąsias, kad šios neišsilakstytų į laisvę, direktorius Kalėjimų departamentui ataskaitą privalo pateikti iki mėnesio pabaigos. Departamentas pažymi, kad Panevėžio pataisos namus jau anksčiau yra tikrinęs ir turėjęs vadovui pastabų dėl įstaigos apsaugos.
Dar dviem Pataisos namų aukštiems pareigūnams departamentas numatęs griežtą papeikimą ir pastabą.
Nuobaudos nepagrįstos
Pataisos namų direktorius E.Nor-vaišas nesijaučia kaltas dėl nuteistosios pabėgimo. Jei teisingumo ministras pasirašys departamento jam siūlomą papeikimą, direktorius tokį sprendimą pasirengęs apskųsti.
E.Norvaišas pripažįsta, kad dėl nuobaudų situacija Pataisos namuose nepagerės.
Jo nuomone, atsakomybę dėl nuteistosios pabėgimo privalėtų prisiimti įkalinimo įstaigos apsaugai lėšų neskiriantis Kalėjimų departamentas.
„Lengviausia kaltę suversti ant vadovo pečių. Kaip pati įstaiga gali užtikrinti apsaugą, jei tam neturi pinigų? Kalėjimų departamentui po du raštus per metus nusiunčiam prašydami paramos. Nebent savo atlyginimų turime atsisakyti ir už juos apsaugos sistemą nupirkti“, – piktinosi E.Norvaišas.
Pataisos namams šiais metais finansavimas sumažintas 700 tūkst. Lt. Įstaiga per pirmąjį metų ketvirtį jau išnaudojo 2010-iesiems numatytas lėšas popieriui, rašalui ir kitoms kanceliarinėms priemonėms pirkti.
E.Norvaišo nuomone, departamento atliktas tyrimas nėra objektyvus – tikrintojai išvadas padarė tik kartą apsilankę Pataisos namuose. Departamento atstovų tyrimas apsiribojo susirašinėjimu su įstaigos vadovybe.
Pataisos namų vadovas neslepia apmaudo, kad pabėgus nuteistajai rankas paskubėjo nusiplauti ne tik Kalėjimų departamentas, bet ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
„Nuteistajai pabėgus, ne policija, o aš pats daviau nurodymus, kur mieste įrengti stebėjimo postus. Kai bėglę suradome, policija tik paskambino pasveikinti. Kalėjimų departamento atstovai irgi tą dieną atvažiavo, susirinko tyrimui medžiagą ir išvažiavo, o paskui prašo, kad praneštume, jog ir jie prisidėjo prie paieškos. Kai medaliai teikiami, visi greiti krūtines atstatyti“, –bėglės paieškų užkulisius „Sekundei“ pasakojo E.Norvaišas.
Pražiopsojo, nes kasė sniegą
Griežtas papeikimas numatytas ir Pataisos namų direktoriaus pavaduotojui Ovidijui Burkauskui. Pareigūnas prisiima atsakomybę už tai, kad jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai nenusaugojo nuteistosios. Tačiau pavaduotojas mano, kad už tokį nusižengimą jam būtų užtekę švelnesnės bausmės – tik papeikimo.
O.Burkausko nuomone, kad paspruko nuteistoji, kalčiausias lemtingą vakarą sargybos bokštelyje budėjęs prižiūrėtojas.
Už tai, kad nepastebėjo, kaip vos už kelių žingsnių kalinė perlipo tvorą ir spruko į laisvę, pareigūnui numatomas taip pat griežtas papeikimas.
Tyrimą atlikusiems tikrintojams prižiūrėtojas teisinosi stebėjimo postą palikęs tik kelioms minutėms. Esą tuo metu nuėjęs kasti sniego.
Toks pavaldinio pasiteisinimas O.Burkausko neįtikino.
„Prižiūrėtojas neturi teisės nė akimirkai palikti bokštelio tuščio. Jam nepriklauso kasti sniegą, tai nuteistųjų darbas. Be to, tą vakarą nebuvo jokio reikalo kasti“, – tvirtino O.Burkauskas.
Vietoj signalizacijos – paketai
Direktoriaus pavaduotojo nuomone, Kalėjimų departamentas, papeikimais apdalijęs Pataisos namų vadovybę, nusiėmė atsakomybę nuo savo pečių.
„Departamentas gudriai išsisuko. Dar 2005-aisiais jis jau žinojo, kad mūsų įstaigoje reikia ir tvoras taisyti, ir signalizaciją atnaujinti“, – pažymėjo O.Burkauskas.
Pasak jo, į Pataisos namų prašymus skirti pinigų apsaugai departamentas reagavo tik kartą – 2008-aisiais davė lėšų trims vaizdo stebėjimo kameroms.
Šiuo metu visą Pataisos namų teritoriją stebi tik penkios kameros.
O.Burkausko teigimu, kad įkalinimo įstaigoje būtų užtikrintas saugumas, reikia bent 30–40 tūkst. Lt. Tiek kainuotų šiuolaikiška apsaugos sistema: vaizdo kameros ir garso signalizacija.
Pavaduotojas tvirtina, kad tokia suma Pataisos namams – neįkandama.
„Kalėjimų departamentas aiškina, kad apsaugos sistemą galime pirkti iš tų pinigų, kurie įstaigos biudžete numatyti kitų prekių eilutėje. Bet mes negalime nenupirkti nuteistosioms higieninių paketų todėl, kad reikia signalizacijos“, – apie tragikomišką įstaigos biudžetą kalbėjo O.Burkauskas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
