„Policininkai žudikai“, „kulkos vaikams - bankams pinigai“, „nuverskime Vyriausybę“ - tokiais šūkiais jau savaitę kiekvieną naują dieną pasitinka Graikijos sostinėje Atėnuose gyvenantys žmonės.
Policijai trūksta ginklų
Vakar tūkstančiai protestuotojų Atėnų gatvėse vėl susirėmė su policijos pajėgomis. Tuo tarpu visą savaitę nuo ryto iki vakaro riaušininkus tramdančiai Atėnų policijai pradėjo trūkti ašarinių dujų ir kitos būtinos įrangos, rašo „Respublika“
Policijos atstovai pranešė, kad per riaušes sunaudojo apie 4600 ašarinių dujų dėžių ir šiuo metu priversti naudoti paskutines atsargas. Atėnų policija jau paprašė Izraelio ir Vokietijos policijos atsiųsti jai papildomų reikmenų.
Savo ruožtu protestuotojai tvirtina, jog policija naudoja seną įrangą, kuri šalyje liko dar nuo 1980 metų. Jie teigia, kad policijos naudojama sena įranga ir rūdžių pažeisti ginklai kelia mirtiną pavojų demonstrantams, iš kurių keletui jau prireikė skubios medikų pagalbos.
„Mes gatvėje radome ašarinių dujų dėžutę, ant kurios buvo 1981 m. data. Seni chemikalai, kuriuos naudoja policija, pavojingi sveikatai. Keli žmonės apalpo, kitiems sutriko kvėpavimas“, - pareiškė vienas iš demonstrantų, pasivadinęs GK.
Riaušės toliau tęsiasi
Tuo tarpu vakar demonstrantai toliau siaubė Atėnų bankus, parduotuves ir restoranus. Riaušininkų susibūrimo centru tapo Atėnų universitetai, į kuriuos policijos pajėgos negali patekti. Tai draudžia Graikijos įstatymai, garantuojantys visišką universitetų autonomiją.
Per besitęsiančius neramumus Atėnuose, kurie, regis, net nesiruošia nurimti, minia studentų, anarchistų ir paauglių iš šalia esančių kavinių nešė kėdes, daržoves ir viską, ką rado po ranka. Vėliau įtūžusi minia šiais daiktais apmėtė policiją.
Savo ruožtu policija atsakė garsiniais užtaisais, kurie laikinai apkurtino dalį protestuotojų, buvusių visai arti sprogimo vietos. Taip pat sprogimas kliudė ir graikų žurnalistus, kurie buvo su apsauginiais skydais. Ašarines dujas policija panaudojo prie Parlamento. Žia taip pat susirinko minia protestuotojų. Daugumą jų pareigūnams pavyko išblaškyti.
Valdžios politika skatina nepasitenkinimą
Demonstracijos Graikijoje prasidėjo praėjusią savaitę, kai policijos pareigūnas viename iš neramiausių Atėnų rajonų nušovė 15 metų paauglį. Kaip teigia pareigūnas, jis šovė gindamasis. Jo versijai pritaria patologai ir balistikos ekspertai. Kulka, ištraukta iš paauglio kūno, buvo deformuota, o tai patvirtina policininko versiją, kad kulka paauglį kliudė netyčia.
Nepaisant to, abiem policininkams buvo pateikti kaltinimai dėl „neteisėto ginklo pavartojimo“ ir „tyčinio nužudymo“. Tačiau korupcijos ir kitų socialinių problemų draskomoje Graikijoje valdžios pažadai kruopščiai ištirti bylą nedavė laukiamo rezultato. Demonstracijos toliau tęsiasi ir didėja.
Ar tokių įvykių galima sulaukti Lietuvoje?
Povilas Gylys, ekonomistas
Lietuvoje krizės nėra. Taip pat neprasidėjo ir ekonomikos recesija. Tačiau ekonominė padėtis yra sudėtinga. Tuo tarpu valdžios atstovų pareiškimai apie sudėtingą ekonominę padėtį, valstybės bankrotą ir kitus blogus reiškinius tik dar labiau skatina įtampą visuomenėje.
Šiuo metu visuomenės nuotaika blogėja greičiau nei mūsų ekonominiai rodikliai, ir tai nėra gerai. Vis dėlto tikiuosi, kad naujosios Vyriausybės antikrizinis planas padės sumažinti finansinę įtampą, tačiau jei tai neįvyks, turime suvokti, kad įtampos grėsmė visuomenėje gali tik padidėti.
Dalis žmonių gali pradėti vengti mokesčių, gali padidėti nusikalstamumas, taip pat nepasitenkinimas ekonomine valdžios politika. Šiuo atžvilgiu paralelę tarp Graikijos įvykių ir Lietuvos galima įžvelgti.
Kalbant apie Rusiją, žodį „krizė“ reikia vartoti atsargiai. Taip, Rusija patiria didžiulių nuostolių, nes nafta ir dujos yra svarbus Rusijos pajamų šaltinis. Kartu iš Rusijos pasitraukia privatus kapitalas. Tačiau tie ištekliai nesibaigė, o įplaukos gaunamos už juos vis dar nemažos. To negaliu pasakyti apie Lietuvą, kuri išteklių neturi. Algirdas Krupavičius, politologas
Graikija - Pietų Europos šalis, ir neramumus lemia pačių graikų temperamentas. Šiaurės Europoje tokie neramumai pasitaiko kur kas rečiau. Tikimybė, kad Lietuvoje įvyks kas nors panašaus, kas vyksta Graikijoje, labai maža. Lietuva net savo senąjį režimą nuvertė taikiai. Nebuvo jokių smurto proveržių, tik taikios akcijos. Kalbant apie taikesnes priemones, protestų, streikų ir kitų pilietinių akcijų gali padaugėti, tačiau neaišku, kaip toliau klostysis padėtis.
Nepaisant to, tokie visuomenės veiksmai nėra populiarūs Lietuvoje. Ar visuomenė ryžtųsi reikalauti valdžios kaitos, sunku prognozuoti. Veikiausiai tūrėtų visiškai neveikti antikrizinis Vyriausybės planas.
Kalbino Valentinas Beržiūnas
