Žemės ūkio ministerija siūlo grūdinių kultūrų augintojams tiesioginių išmokų dalį šiek tiek sumažinti, o užsiimantiesiems gyvulininkyste – padidinti 10 procentų.
Naujoji Vyriausybė dirba jau daugiau kaip 100 dienų. Taigi baigiasi pasitikėjimo avansas, prasideda duotų pažadų įgyvendinimo laikas. Ta proga stipriausias Lietuvoje Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos skyrius surengė egzaminą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų vadovams. Valdininkams buvo karšta.
Jaučiasi ignoruojami
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) ir Kėdainių rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Virmantas Ivanauskas nepabūgo itin gausaus svečių iš Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų ir griebė jautį už ragų: „Nuolat girdime apie ministerijų valdininkų pasitarimus Briuselyje dėl 2014–2020 m. finansinio laikotarpio, tačiau nežinome nieko konkretaus, niekas nesupažindina su derybų bei rengiamų teisės aktų projektais. Valdininkai turi suprasti, kad mums reikia planuoti savo investicijas, todėl turime žinoti, kokios permainos laukia artimiausiais metais.“
Kolegai pritarė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas: „Politikai ir valdininkai trimituoja apie sėkmę derybose dėl ES paramos. Nesuprantu, dėl ko jie džiaugiasi – naujų reikalavimų turėsime laikytis jau nuo 2014-ųjų pradžios, bet parama tik truputį padidės nuo 2015-ųjų, o 196 eurų už ha tiesiogines išmokas gausime tik 2019-aisiais. Tačiau per tą laiką gali brangti energetiniai ištekliai ir padidėti visos kitos žemdirbių išlaidos. Tik mes žinome, kokių problemų gali kilti. Štai todėl norime dalyvauti rengiant programas, derantis dėl septynerių metų žemės ūkio politikos.“
Susitikime dalyvavęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pažadėjo, kad nuo šiol LŪS bus informuojama apie rengiamus projektus ir svarstomus klausimus.
Kol kas tik šnekos
Žemės ūkio ministras ūkininkus dar kartą patikino, kad prioritetas bus teikiamas gyvulininkystei. O kas konkrečiai per tris mėnesius nuveikta? Juk vien pažadais galvijų mažėjimo nesustabdysi. Ar panorę užsiimti gyvulininkyste ūkininkai gali pasistatyti, pavyzdžiui, 100 vietų melžiamų karvių fermą? Teoriškai gali, bet realiai apie tokias statybas seniai niekas negirdėjo. Vien tokio pastato projektas kainuotų apie 20 tūkst. Lt, dar privalu gauti daugybę leidimų, kurių reikia griežtiems aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti.
„Vyksta diskusijos su Aplinkos ministerija. Parengėme tipinius iki 300 sąlyginių gyvulių fermų projektus, tikimės, kad juos patvirtinus bus mažiau biurokratinių trukdžių statyboms“, – kalbėjo ministras V.Jukna.
Kitą savaitę Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyva sudaryta darbo grupė pradės rengti Gyvulininkystės plėtros iki 2020 m. programą, kurioje bus nurodytos konkrečios priemonės tikslui siekti. Pasak ministro, šios programos turės laikytis ir būsimos vyriausybės, todėl ūkininkai galės planuoti savo investicijas.
ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis atsargiai, stebėdamas ūkininkų reakciją, pranešė, kad ketinama perskirstyti tiesiogines išmokas: „Augalininkyste užsiimantiems tiesioginių išmokų dalis šiek tiek sumažėtų, o užsiimantiems gyvulininkyste – išaugtų 10 proc. Tačiau šiam pasiūlymui turi pritarti visi ūkininkai.“
Kiša ranką į ūkininkų kišenę
Susitikimo su Kėdainių krašto ūkininkais išvakarėse ūkininkai sunerimo dėl finansų ministro Rimanto Šadžiaus pareiškimo, kad svarstoma galimybė didinti mokesčius, taip pat ir ūkininkams.
„Prieš 4–5 metus mokesčiai ūkininkams buvo tikrai nedideli, tačiau dabar mūsų jau niekas nevadina išlaikytiniais. Krizės metais būtent žemės ūkis tempė valstybę iš dugno. Tačiau didesni mokesčiai valstybei bus nenaudingi“, – sakė V.Ivanauskas. Ūkininkė iš Pelėdnagių Genė Gembickienė siūlė sumažinti ūkininkams taikomą pelno mokestį, t. y. jį susieti su tiesioginių išmokų dydžiu ir palyginti su ūkininkams taikomu pelno mokesčiu kitose šalyse.
Žemės ūkio ministras V.Jukna pažadėjo stengtis, kad mokesčiai ūkininkams nebūtų didinami: „Diskutuosime su Finansų ministerija. Be kita ko, jau pasiūlėme atsisakyti dvigubo kooperatyvų narių apmokestinimo.“
Kliūtys spekuliantams žeme
Kitąmet baigsis atidėtas leidimas parduoti žemę užsieniečiams. Lietuvos ūkininkams vilčių suteikė Vengrija, kuri ignoravo Briuselio grasinimus ir vienašališkai uždraudė žemę parduoti kitų valstybių piliečiams. Kol kas EK tyli. O ŽŪM Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius sakė, kad Lietuva nebeturi galimybių dar kartą pratęsti minėtą terminą. Tačiau departamento direktorius ūkininkus guodė ŽŪM parengtomis papildomomis kliūtimis norintiesiems spekuliuoti žemės ūkio paskirties žeme.
„Reikalausime, kad žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti tik atitinkamą veiklą vykdantys arba galintys vykdyti subjektai. Pirmenybė bus teikiama žemės naudotojams ir gretimų sklypų savininkams. Be to, jeigu paaiškėtų, kad sutartys buvo sudarytos pažeidžiant numatytas sąlygas, tai tokios sutartys būtų automatiškai panaikinamos“, – sakė A.Petkevičius.
Aplinkos ministerija keičia politiką
ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas pasiguodė, kad sunku spręsti klausimus, kai juos tenka derinti su keliomis ministerijomis: „Grūdų džiovyklas turintys ūkininkai neteršia oro tiek, kiek suskaičiuoja Aplinkos ministerija. Džiovyklos naudojamos 1–2 mėnesius, o ne visus metus, tačiau reikalaujama atlikti jų inventorizaciją ir kasmet pateikti ataskaitas. Tai padaryti nelengva, nes reikia samdyti laboratorijų, licencijuotų įmonių specialistus, o tai brangiai kainuoja.“
Tačiau J.Žukas vylėsi, kad naujasis aplinkos ministras bus supratingesnis. Tokias viltis sustiprino susitikime su Kėdainių krašto ūkininkais dalyvavęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas, patikinęs, kad Aplinkos ministerija (AM) keičia bendradarbiavimo su žemdirbiais politiką.
„Aplinkos oro apsaugos įstatyme nustatytos oro taršos normos. Gavome LŪS pasiūlymų, juos įvertinome ir iki liepos pradžios parengsime naują tvarką, naujus inventorizavimo reikalavimus. Yra ir kitas būdas – prašyti, kad Seimas pakeistų įstatymą, tačiau tai užtruktų“, – sakė L.Jonauskas.
AM tarnautojai ramino kėdainiškius dėl laisvėje gyvenančių stumbrų daromos žalos pasėliams. Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkams už 2012 m. stumbrų padarytą žalą valstybė ir medžiotojai sumokės apie 200 tūkst. Lt. „Jau nuspręsta stumbrus perkelti arba į Punios, arba į Labanoro girią. Tačiau tai užtruks, nes laisvėje ganosi 75–80 stumbrų, be to, perkelti bus galima tik jaunus, iki 2 metų amžiaus gyvūnus“, – žadėjo AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Kėdainių rajono Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas pasiūlė racionalesnę išeitį: „Sunku nustatyti žalos dydį, todėl siūlau vietovėse, kuriose ganosi stumbrai, ūkininkams mokėti fiksuotą mokestį, kol stumbrai bus iškeldinti.“
AM atstovai pažadėjo svarstyti šį pasiūlymą.
Komentarai
Norus pančioja įstatymai
Aušrys Macijauskas, ūkininkas
ŽŪM paskelbė, kad bus siekiama supaprastinti aplinkosaugos reikalavimus norintiems statyti fermas iki 300 sąlyginių gyvulių. Galiu patikinti, kad tai pasiekti bus nelengva arba bus pasiekta negreitai, nes reikės pakeisti Teritorijų planavimo, Poveikio aplinkai vertinimo, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės bei Sveikatos sistemos įstatymus. Žinant asmenines dabartinio sveikatos apsaugos ministro savybes, abejotina, ar pavyks tai pasiekti. Tikrai apmaudu, nes Vakarų Europos šalyse tokių griežtų reikalavimų ūkininkams nėra, tereikia laikytis nustatytų atstumų nuo vandens telkinių, nuo gyvenamųjų namų. Šiuo metu kol parengi projektą, kol gauni visus leidimus, neretai praeina dveji metai.
Reikia spręsti, bet ne laukti
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius
Suprantu, kad per kelis mėnesius neįmanoma pakeisti reikalų, kurie blogėjo kelis dešimtmečius, tačiau pirmi darbai teikia vilčių, jaučiame, kad ŽŪM nori suprasti mūsų problemas ir mus palaikyti. Pavyzdžiui, lyg ir pritariama mūsų pasiūlymams, kad pigiau dyzelino galėtų įsigyti ir kiaulininkystės ūkiai, kuriems jo reikia tręšimo darbams. Vokietijoje kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiams tokia lengvata taikoma, taigi galime taikyti ir mes. Anksčiau sakydavo, kad nėra tokios metodikos. Gerai, kurkime metodiką. Ir nebūtina laukti dvejus metus. Apskritai suvokiama, kad reikia supaprastinti visus teisės aktus.
Aplinkos ministerija jau ne taip kategoriškai reaguoja į mūsų pasiūlymus atsisakyti perteklinių reikalavimų, kurie numatyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įstatyme.
Albinas Čaplikas
