Nuo spalio 1-osios įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė įteisinti savavališkas statybas – su sąlyga, jei jos neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Kokia statyba laikoma savavališka
Savavališka laikoma statyba neturint ją leidžiančio dokumento (jei jį turėti privalu) arba jį turint, tačiau statybos metu nesilaikant esminių projekto sprendinių: ne projekte nustatytoje vietoje, nesilaikant jame nustatytų statinio matmenų reikalavimų ir pan.
„Švelnusis“ įteisinimo būdas
Nelaukdamas, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, statytojas iki 2012 m. gruodžio 31-osios gali kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą.
Kartu reikia pateikti visus reikalingus dokumentus: projektą, bendraturčių sutikimus ir pan.
Šiuo atveju dėl savavališkos statybos gresia tik administracinė nuobauda ir tik tuo atveju, jei nėra pasibaigęs jos skyrimo senaties terminas. Be to, savanoriškas kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas švelninančia aplinkybe, todėl taikomos mažiausios baudos.
Šis būdas įteisinti savavališką statybą statytojams yra palankiausias.
Kitas būdas
Net ir tuo atveju, jei statytojas nepasinaudos „švelniuoju“ statybos įteisinimo būdu ir bus surašytas savavališkos statybos aktas, iki 2012 m. gruodžio 31-osios bus taikomos tam tikros lengvatos.
Per 6 ar net 9 mėnesius, jei esama objektyvių trukdžių, galima bus kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tik šiuo atveju, skiriant administracinę nuobaudą (jei nesuėjusi jos skyrimo senatis), nebus taikoma švelninanti aplinkybė.
Surašius savavališkos statybos aktą, iš tokios statybos vykdytojo bus pareikalauta per 6 ar 9 mėnesius nugriauti statinį ar jo dalį, kurią jis pastatė savavališkai. Jei toks statinys gali būti toje vietoje, statytojui gavus statybą leidžiantį dokumentą reikalavimai nugriauti bus panaikinti ir savavališka statyba bus laikoma įteisinta.
Teks susimokėti
Nuo 2013 m. sausio 1 d. nebebus galimybės savavališką statybą įteisinti „švelniuoju“ būdu, o įteisinant ją antruoju būdu, teks mokėti įmoką už tokios statybos įteisinimą.
Įmokos dydis priklausys nuo savavališkai atliktų darbų masto. Pvz., jei pagal Statybos įstatyme nurodytą formulę bus apskaičiuota, kad savavališkos statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 10 tūkst. Lt, teks mokėti 1 tūkst. Lt įmoką, o jei 20 tūkst. Lt – 4 tūkst. Lt.
Mažiausios įmokos dydis – 300 Lt, o didžiausios – 500 tūkst. Lt.
Reikalavimas nugriauti
Pereinamajam laikotarpiui numatyta tam tikrų specifinių savavališkos statybos įteisinimo atvejų.
1. Jei iki šių metų spalio 1-osios buvo surašytas savavališkos statybos aktas, bus pateiktas ir reikalavimas nugriauti statinį (nustatant 6 ar 9 mėn. terminą). Šiuo atveju statytojas gali pasinaudoti antruoju savavališkos statybos įteisinimo būdu.
2. Jei reikalavimas nugriauti statinį jau pateiktas, bet nustatytas terminas dar nepasibaigęs, šis terminas statytojo prašymu gali būti pratęstas iki kitų metų balandžio 1 d., o savavališką statybą galima siekti įteisinti antruoju būdu.
3. Jei savavališkos statybos akte nurodytas terminas nugriauti statinį jau pasibaigė, statytojui prašant gali būti pratęstas iki kitų metų balandžio 1-osios, o savavališka statyba gali būti įteisinama antruoju būdu. Jei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys jau pasiekė teismą, terminas nepratęsiamas, tačiau statytojas vis tiek gali prašyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pateikus šį dokumentą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ji atsiims ieškinį. Net įsiteisėjus teismo sprendimui nugriauti savavališkai pastatytą statinį išlieka galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą ir sudaryti taikos sutartį su šio sprendimo vykdymo organizatore.
Jei statybą leidžiantis dokumentas savavališkai statybai įteisinti negali būti išduotas, statinį teks nugriauti.
Delsti – nenaudinga
Administracinių baudų už savavališką statybą dydžiai fiziniams asmenims nustatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o juridiniams – Statybos įstatyme. Fiziniams asmenims numatytos dvigubai mažesnės baudos negu juridiniams. Nelygu statybos rūšis ir statinio kategorija, fiziniams asmenims gali būti skiriamos nuo kelių šimtų iki 20 tūkst. Lt, o jei statyba vyko saugomoje teritorijoje – dvigubai didesnės baudos.
Už teismo sprendimo per nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą statinį nevykdymą įstatymas numato nemažas baudas – iki 200 Lt už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Todėl statytojai turėtų siekti savavališkas statybas įteisinti iki šio termino pabaigos. Vėliau joks įteisinimo būdas nebegalės būti taikomas, statinį teks nugriauti.
Nesirūpinant įteisinti savavališkai pastatytų statinių ir juos tinkamai sutvarkyti bei prižiūrėti, gali kilti ir didesnių pasekmių. Jei įvyktų statinio avarija ir žūtų žmogus arba būtų sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, savavaliautojams gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė. Ji gali būti taikoma ir nevykdant teismo sprendimo nugriauti statinį.
