• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žvejyba ant Balsio ežero ledo kovo 6-ąją senoliui Vytutui vos nesibaigė tragedija – už beveik nuo 300 metrų nuo kranto įlūžusį vyrą teko skubiai gelbėti. Ši istorija baigėsi sėkmingai – vyras išgelbėtas ir savo didvyrių jis nepamiršo, atsiuntė jiems padėką ir užsakė šv. Mišias ligoninės koplyčioje.

Žvejyba ant Balsio ežero ledo kovo 6-ąją senoliui Vytutui vos nesibaigė tragedija – už beveik nuo 300 metrų nuo kranto įlūžusį vyrą teko skubiai gelbėti. Ši istorija baigėsi sėkmingai – vyras išgelbėtas ir savo didvyrių jis nepamiršo, atsiuntė jiems padėką ir užsakė šv. Mišias ligoninės koplyčioje.

REKLAMA

Išgelbėto įlūžusio žvejo padėka ir prisiminimais, kas įvyko lemtingąją dieną, socialiniuose tinkluose pasidalijo Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Įlūžus žvejui reaguoti teko žaibiškai

Gelbėti ant ledo įlūžusio žvejo tąkart skubėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios ir 6-osios komandų ugniagesiai – jie ištraukė vyrą iš vandens, užkėlė ant rogių ir perdavė į medikų rankas.

Išgelbėtas vyras džiaugėsi, kad jau yra paleistas iš ligoninės ir dėkojo jį išgelbėjusiems ugniagesiams.

„Ežere išgelbėtas žvejys ugniagesių nepamiršo – atsiuntė padėką ir užsakė ligoninės koplyčioje šv. Mišias.

REKLAMA
REKLAMA

„Dėkoju gelbėtojams. Jų dėka galiu džiaugtis gyvenimu...“ – sako garbaus amžiaus senolis, apgailestaudamas, kad kovo 6-ąją žvejodamas įlūžo Balsio ežere.

REKLAMA

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios ir 6-osios komandų ugniagesiai suspėjo laiku.

Vyras buvo įlūžęs už beveik 300 metrų nuo kranto. Ugniagesys plaukikas nuskubėjo į pagalbą ir prilaikė įlūžusįjį. Netrukus senolis buvo užkeltas ant rogių, nugabentas į krantą ir perduotas medikams.

„Mano gyvenimas tęsiasi. Ačiū mane gelbėjusiems“, – dėkoja senolis, pripažindamas, kad ant ledo tądien atsidūrė apimtas žvejybinės aistros ir praradęs nuovoką.

REKLAMA
REKLAMA

Vien šiemet ugniagesiai išgelbėjo 8 skendusius, tarp jų ir vieną vaiką.

PAPILDYTA. Beveik devintąją dešimtį įpusėjęs ugniagesių išgelbėtas žvejys papildė savo pasakojimą, pasidžiaugdamas, kad jau grįžo iš ligoninės. Patikino, kad kitais metais, jeigu jų sulauks, būtinai žvejos ant ledo, nes aistros žvejoti įveikti neįmanoma.

„Ar skęsdamas jaučiau baimę? Ne. Jos nebuvo. Kaip ir panikos. Laimei, turėjau smaigus. Jie padėjo išsilaikyti kabinantis į ledą. Lengva nebuvo, ledas lūžinėjo... Bandžiau išlipti, nepavyko. Turėjau švilpuką, švilpiau, šaukiau garsiai. Žinojau, kad jei paleisiu smaigus, jei rankos jų neišlaikys, atsidursiu po ledu“, – gyvai pasakoja Vytautas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagalbos, žinoma, teko palaukti. Kai atskubėjo gelbėtojas, vandenyje atsidūrė abu. Žvejys laikėsi užkišęs ranką už gelbėtojo diržo. Neslepia, kad vienu metu pamanė, kad abu nuskęs... Jautęs didelį šaltį. Po kurio laiko juos pasiekė ugniagesiai gelbėtojai su rogėmis.

Prisipažįsta, kad baimė aplankė vėliau. Sako žinąs, kad ta diena galėjo būti paskutinė.

Pašmaikštauja, kad tąsyk gerai kibo. Vakare laukė susitikimas su bičiuliais. Žadėjęs jiems išvirti cepelinų. Bet pamatęs, kad pakaks žuvies, planavo vakaro meniu pakeisti. Tik nenutuokė, kad tą vakarą teks praleisti ligoninėje. Labiausiai jautė šaltį. Jis neapleido net kelias dienas.

Prisimindamas žvejybos dieną sako, kad prieš ją naktį buvo keli laipsniai šilumos, bet tikėjęs, kad ledas dar stiprus. Dabar padaręs išvadą, kad tuomet, kai išryškėja ledo grafika, lipti ant ledo nereikėtų“, – dalijosi Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų