„Greičiausiai kažkieno nebaigti pietūs“, – naujienų portalui tv3.lt atskleidė Remigijus.
Pasidalijo nuotrauka
Užfiksuota nuotrauka Remigijus pasidalijo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje. Prieraše prie nuotraukos vyras rašė: „Kažkas „nurengė“ gyvatę“.
Internautai šmaikščiai juokavo apie radinį. Vienas rašė „Pati išsirengė, pasileidėlė“.
Kitas taip pritarė pirmajam: „Išsinėrė, normalu, gal tik persistengė“.
Atskleidė, kas nuotraukoje
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su gamtininku Almantu Kulbiu. Vyras papasakojo, ką mato nuotraukoje.
„Jeigu taip vaizdžiai tariant, tai mes matome auką ir mums reikia sužinoti, kas tai padarė, kas yra įtariamieji.
Iš tikrųjų, matome angį, vienintelę nuodingą gyvatę, gyvenančią Lietuvoje, nes yra jos uodegos fragmentas.
Panašu, kad ji neturi galvos, reiškiasi, pagal pažeidimo požymius galima spręsti, kad paukštis yra išlesęs jos vidurius. Bet to tikrai negalėčiau teigti užtikrintai.
Angys, nors yra nuodingos, bet turi gamtoje nemažai priešų, kurie jomis minta“, – pasakojo gamtininkas.
Išvardijo skraidančius „įtariamuosius“
Pokalbio metu A. Kulbis pateikė kelias versijas gyvūnų, kurie galėjo susidoroti su angimi. Pirmieji iš jų gali būti paukščiai.
„Kas tai galėtų būti? Sakykime, geidžiamiausias gyvūnas, kuris ją sudorojo, – gyvatėdis, paukštis. Kodėl geidžiamiausias? Jų yra labai mažai Lietuvoje, tik keletas porų. Ropliai, gyvatės – jų pagrindinis maistas, tai būtų galima pasidžiaugti, kad štai naujoje vietoje jų atsirado.
Labai įdomiai atrodo paukščio kova su angimi. Paukščiai taip pat neatsparūs angių nuodams, tai jie skraido, pamato, pavyzdžiui, ant kelmo atšliaužusią pasišildyti gyvatę, ir staigiai sminga žemyn, griebia gyvatę, nukanda jai galvą.
Tada angis jau lieka maistu, išlesa vidurius ir taip susidoroja. Tai jeigu būtų šitas atvejis, būtų puiku vien dėl to, kad šių paukščių Lietuvoje nėra daug“, – paaiškino gamtininkas.
„Yra ir kitų paukščių, kurie minta angimis. Pavyzdžiui, erelis. Gyvatės taip pat jų racione, bet yra tik to dalis.
Įdomu, kad ir pelėdos kartais gali pagauti angis. Tokie paukščiai, kurie mūsų pamėgti ir mylimi, kaip gandras, irgi minta angimis. Gandrai taip pat gali pasigauti ir mažus kiškučius“, – teigė A. Kulbis.
Galėjo susidoroti ir kiti
Visgi, ne tik paukščiai minta angimis. Taip pat jos ir kitų gyvūnų maisto raciono dalis.
„Taip pat didelė tikimybė, kad angį gali pagauti ežiai. Jų maistas įvairus, bet angys taip pat gali tapti aukomis.
Ežio kova su gyvate yra labai įdomi. Yra tokių nuomonių, kad ežiui nepavojingi angies nuodai. Iš tiesų, pavojingi, bet ežiai turi spyglius-ginklus. Tai gali nugalėti angį vikrumu.
Kitas dalykas, pradžioje ežiai puola, kanda angiai, tada, laukdami atsakomojo smūgio, susisuka į kamuoliuką ir atstato spyglius ir gyvatės nuodai dėl spyglių tampa nebepavojingais. Taip kovoja iki tol, kol gyvatė tampa bejėgė ir ją galima sudoroti.
Lapės ir barsukai taip pat galėjo sudoroti angį. Tik maža tikimybė, nes lapė sudoroja maistą gabalais, o ne išėda vidurius.
O didžiausias gyvatės priešas gamtoje – žmogus. Jis, pamatęs angį, dažnai iškart ją nužudo, nepasigaili. Nors angys tikrai labai retai įkanda žmonėms“, – pasakojo pašnekovas.
Reikėtų palikti miške
Paklaustas, ką reiktų daryti radus tokį radinį, A. Kulbis atsakė, kad palikti jį miške. Pasak jo, ekosistemoje net ir kritę gyvūnai yra naudingi.
„Visų pirma, žmogui reiktų nežudyti gyvačių. Kitas dalykas, nieko nereiktų daryti. Nebent radinys privačioje valdoje, kur dažnai vaikštoma, dažnai praeinama ir dėl to nemalonu.
Kiekvienas žuvusio, kritusio gyvūno atomas grįžta į dirvožemį, ekosistemoje cirkuliuoja kiekviena molekulė ir viskas sugrįžta į ten, kur buvo. Ratas sukasi toliau“, – apie radinį baigė pasakoti gamtininkas.
