• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atšilus orams, gamta atgyja – vis daugiau gyvūnų išlenda iš savo slėptuvių. Pirmosiomis pavasario dienomis Lietuvos gamtoje sujudo ir gyvatės – iš žiemos miego bundančios angys jau pastebėtos Mažeikių rajone.

Atšilus orams, gamta atgyja – vis daugiau gyvūnų išlenda iš savo slėptuvių. Pirmosiomis pavasario dienomis Lietuvos gamtoje sujudo ir gyvatės – iš žiemos miego bundančios angys jau pastebėtos Mažeikių rajone.

REKLAMA

Vakar, kovo 11 d., Mažeikių rajone, Plinkšėse, pirmąją angį šiemet užfiksavęs fotografas Valdas Čižauskas pasakoja, kad įprastai angys būna pilkos ar rusvos spalvos su juodu raštu nugaroje.

Angis šnypštė

Tačiau ši buvo ypatinga – juodos spalvos, kas laikoma retesne šios rūšies forma. Gyvatė buvo rasta visiškai atsitiktinai, besišildanti ant kelmo.

Fotografas džiaugėsi netikėtu radiniu ir išskirtiniu angies grožiu. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad juodąją angį galima supainioti su žalčiu, kuris taip pat būna tamsus, tačiau turi būdingas geltonas „ausytes“.

Vaizdo įraše girdimas angies šnypštimas – tai aiškus ženklas, kad gyvatė jaučiasi trikdoma ir įspėja nesiartinti. Pasak Valdo, angys šnypščia būtent tada, kai jaučia grėsmę.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindiniai angies įkandimo simptomai

Anksčiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie pavojingus angies įkandimus diskutavo vaikų pulmonologė, vaikų ligų gydytoja Violeta Radžiūnienė ir VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė.

REKLAMA

Paklausta apie tai, kokie yra pagrindiniai angies įkandimo simptomai, V. Radžiūnienė sakė, kad įkandus angiai, mes iškart pajaučiame – ta vieta pradeda tinti, ją skauda.

„Aišku, jeigu žmogus – ar tai vaikas, ar suaugęs – turi kažkokių alerginių problemų, ta alerginė reakcija gali būti nuo labai lengvos, iki tikrai labai intensyvios ir stiprios“, – anksčiau kalbėjo ji.

Gydytoja tai pat pridūrė, kad įkandus angiai, gali atsirasti krešėjimo, kraujotakos, kvėpavimo sutrikimai.

REKLAMA
REKLAMA

„Ypač, jeigu bus įkandimas ne galūnėje, o kažkur viršutinėje kūno vietoje: kaklo, veido srityje, ir čia patinimas pradės didėti dėl to, nes kvėpavimo takai yra arti, jie gali būti užspausti“, – anksčiau atskleidė vaikų ligų gydytoja.

Tuo tarpu VU gyvybės mokslų centro mokslininkė G. Skujienė laidoje minėjo, kad šita europinė angis iš tiesų yra įdomi, nes ji pati reguliuoja nuodų kiekį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ir žmogus, iš principo nėra jos grobis. <...> Mes labai daug atvejų žinome, kad gyvatė, grasindama, kai yra užspeista į kampą, ji kanda tuščiai – be nuodų arba tą nuodų kiekį reguliuoja ir jis nebūna didelis.

<...> Dabar, kada gyvatės kanda? Faktas, kai žmogus ant jos, pavyzdžiui užlipa arba dažniausias atvejis būdavo, kai renka mėlynes ir ranka pačiumpa. <...? Jei žmogus nepastebi ir čiumpa arba užlipa, tada ji suvokia kaip agresiją ir bando gintis“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų