Lietuvos muzikos atlikėjų koncertai kainuoja milžiniškus pinigus. Kelias dainas Lietuvos olimpiečiams jie dainuoja už 8-6 tūkst. litų. Ar verta ant jų pykti? Muzikos piratai iš jų atima pelną, kurį jie galėtų turėti už parduodamus albumus.
Pradėję rytą žinių skaitymu interneto platybėse galime būti suvilioti paspausti nuorodą, kurioje siūloma įsigyti nemokamos muzikos. Kyla klausimas, kas patogiau - ar kojos iš namų nekeliant įsigyti mėgstamo atlikėjo kūrinius, ar lėkti į parduotuvę ir išleisti keliasdešimt litų. Juk gali būti, kad albumu nusivilsime ir pasigailėsime išleidę pinigus. Interneto platybės ir galimybės vilioja.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) atstovas Darius Vaitiekūnas atviravo, kad informacija apie interneto svetaines, kuriose nelegaliai yra talpinama muzika, gaunama beveik kasdien.
Nelegalių įrašų galima įsigyti ne tik internete, bet ir turgavietėse, kuriose jie būna kur kas pigesni. „Atlikėjai pradeda rečiau leisti albumus, - sakė UAB „Baltic Optical Disc“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Ričardas Sartatavičius. - Jei anksčiau atlikėjai naujais albumais gerbėjus džiugino kasmet, dabar jų sulaukti galima tik kas trejus“.
Bylinėtis neverta
Su nelegalios muzikos platinimu Lietuvoje kovoja Antipiratinės veiklos asociacija (ANVA). „Visi atlikėjai savo teises perduoda gamintojui, - pasakojo ANVA pirmininkas Vytas Simanavičius. - Jeigu gamintojas nėra kurios nors teises ginančios asociacijos narys, už juos niekas ir nekovos“.
Gavusi informaciją apie nelegalų muzikos platinimą internete, ANVA surenka įrodymus ir juos siunčia interneto paslaugų tiekėjui. „98 proc. tokių svetainių yra uždaromos, - tvirtino V.Simanavičius. - Tuo viskas ir pasibaigia“.
Pasak pašnekovo, tokių internetinių svetainių savininkai dažnai būna nemokūs ir kelti ieškinių jiems tiesiog finansiškai neapsimoka. „Mūsų nariams pakanka svetainės uždarymo, - akcentavo ANVA pirmininkas. - Nuorodos į parsisiuntimus turi būti pašalinamos, jeigu interneto paslaugų tiekėjas to nepadaro, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija turi įgaliojimus skirti baudą“.
Ne visus „piratus“ lengva sugaudyti. V.Simanavičiaus teigimu, kai kurių lietuviškų svetainių savininkai migruoja. „Kai prispaudėme „Linkomanija.net“ ir „Torrent.lt“, jie savo domeną perkėlė į Ukrainą, - pripažino pašnekovas. - Tokiu atveju mes nelabai ką galime padaryti. Kartais tokios svetainės netgi priklauso neegzistuojantiems asmenims“.
Apsaugos niekam nereikia
R.Sartatavičius teigia, kad UAB "BOD" savo užsakovams siūlo skirtingų lygių „Star Force“ apsaugą nuo nelegalių įrašų platintojų. „Kompaktinis diskas šios apsaugos dėka įgyja raktą, - pasakojo R.Sartatavičius. - Apsauga, kuri neleidžia padaryti kopijų, gali būti kelių lygių“.
Pašnekovas neslėpė, kad ši UAB „BOD“ teikiama paslauga papildomai kainuoja. „Yra ir kitų panašių apsaugų, - tvirtino R.Sartatavičius. - Reikia pripažinti, kad užsakovų, kurie norėtų pasinaudoti tokia apsauga, nėra daug. Bet tai yra labai paprastai paaiškinama - mūsų siūloma
paslauga gali apsaugoti tik nuo elementaraus kopijavimo".
„BOD“ atstovas pripažino, kad nepaisant piratavimo, kompaktinių diskų gamyba Lietuvoje auga. „Jeigu lygintume šiuos ir praėjusius metus, šiais metais gamyba yra labai išaugusi, - tvirtino R.Sartatavičius. - Deja, pardavimų skaičius ženkliai mažėja. Kol kas džiaugiamės, kad mažėjimas nėra toks didelis kaip Vakarų Europoje“.
Kompaktinis diskas - atgyvena
Bendrovės „Bomba įrašai“ direktorius Darius Čepulis teigė, kad stabdyti internetinį muzikos platinimą yra labai sunku. „Patys internetinių puslapių savininkai dievagojasi, kad muzikos puslapiuose nelaiko, - pastebėjo pašnekovas. - Jų negalima ir bausti, nes persiuntinėja tik nuorodas“.
Tikėtis internete surasti patikusią dainą galima jau dieną po jos atsiradimo eteryje. „Piratavimas kol kas daugiau žalos padaro užsienio atlikėjams negu lietuviams, - tvirtino D.Čepulis. - Žinome, kad greitai kompaktinis diskas gali tapti atgyvena ir Lietuvoje“.
Pasak pašnekovo, daugelis užsienio muzikos parduotuvių jau atsisakė kompaktinių diskų. Lietuvoje to galime tikėtis po gero dešimtmečio. „Išeitis gali tapti „Bluray“ diskai su visa grupės kompiliacija, - atskleidė D.Čepulis. - Singlai, kuriuose klausytojai randa keturias dainas, tikrai dings iš prekybos“.
Alternatyva - internetinė prekyba
Neatmetama ir galimybė pereiti prie internetinės prekybos muzika. Tokiu būdu lietuviška muzika legaliai taptų pigesnė. Su pardavimų problema dar nesusidūrė atlikėjai, kurie yra populiaresni tarp vyresnio amžiaus žmonių. „Vyresnio amžiaus žmonės tikrai nelįs į kompiuterį, nes to nemoka, - atviravo pašnekovas. - Jie albumą pirks“.
Nemokėjimas naudotis kompiuteriu - ne vienintelė priežastis, kodėl vyresnio amžiaus žmonės perka kompaktinius diskus. „Kiekvienas klausytojas pasiekia savigarbos lygį, kai supranta, kad siųstis muziką iš interneto yra negerai, - sakė D.Čepulis. - Visi atlikėjai ir grupės, kurių klausytojas yra jaunimas, skundžiasi albumų pardavimų mažėjimu. Pirmieji „Yvos“ ir „Mokinukių“ albumai buvo išpirkti didžiausiais tiražais. Antrieji, kadangi žmonės jau žinojo, kokia tai muzika buvo perkamas mažiau, o tretieji dūla lentynose, žmonės laukia, kol juos galės parsisiųsti internetu“.
Mantas Stankevičius
