Vida Tavorienė
Žmonija susirūpinusi, kad gamtos ištekliai senka. Juos valdantys turtingieji kuria strategijas, kaip, nemažinant savo augančių poreikių, pamaitinti badaujančius pasaulio gyventojus. Jungtinės Tautos siūlo vieną iš išeičių – valgyti vabzdieną: esą tai padės kovoti su alkiu, tausoti išteklius ir mažinti užterštumą. Suprantama, kad mūsų ūkininkams tokie siūlymai atrodo kaip anekdotas. Tačiau šiais laikais apstu anekdotiškų siūlymų ir sprendimų, kurie net direktyvomis brukami į mūsų gyvenimą.
Siūlė ragauti skėrių
Nevienareikšmiškai skamba Jungtinių Tautų Organizacijos raginimas į valgiaraštį įtraukti vabzdžius, kai Europos Sąjunga kvotomis ir kitais būdais riboja žemės ūkio produktų gamybą. Tačiau vabzdiena vis labiau populiarinama. Prieš metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija pristatė valgomų vabzdžių programos ataskaitą, kurioje teigiama, kad žiogai, skruzdės ir kiti vabzdžiai maistingumu prilygsta mėsai ir žuviai, todėl turėtų būti auginami žmonių maistui.
Šiemet birželio 4 d. buvo kviečiama mėgautis šiais gyviais pasauliniu mastu. Australijoje, Amerikoje, Europoje vykusiame tarptautiniame projekte dalyvavo ir Lietuvos sostinė. Vilniuje vienai dienai buvo atidarytas vabzdžių restoranas, kuriame buvo siūloma ragauti lervų, skėrių, svirplių ir kitų gyvių.
Teigiama, kad šiuo metu net 2 mlrd. planetos gyventojų valgo įvairius vabzdžius. Jų daugiausia Azijoje, Ramiojo vandenyno regione ir kitur. Ragintojai į maisto racioną įtraukti vabzdžius teigia, kad tokiam maistui populiarinti Vakarų šalyse trukdo išankstinis neigiamas potencialių vartotojų nusistatymas. Suprantama, kad, norint ką nors išpopuliarinti liaudyje, reikia pradėti nuo viršaus – nuo tų, kurie diktuoja madas ir į kuriuos lygiuojamasi.
Skonis nesužavėjo
„Ko gi mes vargstame kovodami su kenkėjais, – reikia juos auginti, dauginti, o po to – šveisti. Nebereikės nei karvių, nei kiaulių, kurių ir taip jau nebelieka Lietuvoje“, – leipo juokais ne vienas ūkininkas, paklaustas apie vabzdžių auginimą maistui. Buvęs žemės ūkio ministras, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis prisipažino ragavęs vabzdžių, tačiau jų skoniu itin nesusižavėjo.
„Jungtinės Tautos apie tai kalba. 2050-aisiais, kaip prognozuojama, planetoje bus 9 mlrd. gyventojų. Todėl jau dabar svarstoma, kaip jie galės išsimaitinti. Azijos ir kitų regionų gyventojams valgyti sliekus ir visokius vabzdžius priimtina, o mes turime savo mitybos ir maisto gamybos tradicijas. Vargu ar mes, lietuviai, pakeisime mitybos įpročius“, – pečiais gūžčiojo J.Kraujelis.
Anot jo, mums reikėtų pasistengti padidinti tradicinės žemės ūkio produkcijos gamybą ir azijiečiams prie vabzdžių pasiūlyti pieno bei kitų produktų. „Turėdami apie 3 mln. žemdirbystei tinkamų hektarų žemių, privalome jas išnaudoti ir plėtoti tradicines šakas. Jei po 20 metų vabzdžiai maistui taps labai populiarūs, gal kas ir iš to galės verstis“, – svarstė buvęs žemės ūkio ministras.
Tačiau gaminti daugiau neskatina Briuselis. Parama už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, tiesioginės išmokos „sofos“ ūkininkams pastūmėjo kaimo gyventojus į valstybės išlaikytinių gretas ir sumažino besiverčiančiųjų žemės ūkio gamyba skaičių. Dabar iš ūkininkų bus reikalaujama dalį laukų palikti pūdymuoti, laikytis nustatytų žalinimo taisyklių. O ateityje galbūt bus pasiūlytos išmokos už vabzdžių auginimą.
Manipuliuoja žmonėmis
Mitybos ir kulinarijos ekspertas, mikrobiologijos mokslų daktaras Vincentas Sakas, paklaustas apie vabzdieną, nelaikė emocijų ir ironizavo: „Labai gera mintis. Jei nemokame užsiauginti bulvių, išsikepti duonos ir pasigaminti lašinių, valgykime tuos gyvius. Dar pridurčiau, kad kai žemės ūkis bus sunaikintas ir kai valstiečiai neteks žemės bei noro dirbti, tada patys galės tapti vabzdžių grobiu.“
Anot mikrobiologijos mokslų daktaro, manipuliuojant žmonių sąmone galima ką tik nori jiems įdiegti ir kaip tik nori suformuoti elgseną, padaryti juos paklusnius ir priklausomus. „Manau, kad 84 proc. ligų lemia mityba, taigi, tai veikia ir protą. Jei tampame bepročiais, mums galima bet ką įsiūlyti. Kažkas užsimanė įdiegti šią nesąmonę ir gali būti, kad įdiegs, kaip ir visokias lytines orientacijas“, – piktinosi V.Sakas.
Lenkai tyrinėjo lervas
Mūsų kaimynai lenkai jau tyrinėjo vabalų maistinę vertę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros docentė Gintarė Zaborskienė recenzavo lenkų straipsnį, kuriame buvo aprašyti didžiojo milčiaus lervų maistinės vertės tyrimai.
Didysis milčius yra juodvabalių šeimos vabalas, kuris veisiasi sandėlių, kepyklų, gyvenamųjų namų tamsiose, drėgnose, nevėdinamose kertėse. Ir vabalai, ir lervos minta grūdų produktais, ypač miltais, džiovintais vaisiais, juos užteršia išmatomis, išnaromis.
„Mes žinome, kad didysis milčius yra parazitinis kenkėjas. Bet, pasirodo, jis labai maistingas. Milčiaus lervos verdamos, džiovinamos ir malamos. Jų miltelių pudra tinkama maistui: pabarstyti salotas ir kitaip naudoti“, – pastebėjo LSMU Veterinarijos akademijos docentė.
Lenkijoje atliktam tyrimui buvo naudojamos trijų mėnesių amžiaus 25–30 mm ilgio milčiaus lervos. Jos buvo 3 minutes verdamos, paskui džiovinamos 60 laipsnių temperatūroje. „Nustatyta, kad šviežios lervos baltymingumu prilygsta vištienai: jose yra 18 proc. baltymų, riebalų – 22 proc. Įdomu tai, kad lervose yra net 1,55 proc. pelenų, t. y. mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, vištienoje, kiaulienoje pelenų yra mažiau. O lervų milteliuose buvo dvigubai daugiau baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų. Tad, pasirodo, šios lervos labai maistingos“, – sakė G.Zaborskienė.
Tyrimo išvadose teigiama, kad lervų milteliai – naujoviškas maistas. Tačiau neaišku, kokių neigiamų pasekmių toks maistas galėtų sukelti žmonėms, nes kenkėjai – daugybės ligų platintojai.
Siūlo auginti mechanizuotai
Vabzdienos liaupsintojai pabrėžia, kad vabzdžiai efektyviai paverčia pašarą maistu. Jie pateikia tokius duomenis: norint gauti kilogramą valgomos vabzdžių masės, reikia vidutiniškai dviejų kilogramų pašaro. O kilogramui galvijų mėsos užauginti reikia aštuonių kilogramų pašaro. Be to, esą paranku tai, kad vabzdžiai minta ne tik žemės ūkio pašarais, bet ir maisto atliekomis, kompostu. Pateikiamas ir dabar labai madingas argumentas: dauguma vabzdžių išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Teigiama, kad dauguma valgomų vabzdžių šiuo metu surenkama miškuose, o specialiai maistui juos augina nedaug šeimos įmonių. Jungtinės Tautos siūlo vabzdžių auginimą mechanizuoti ir stipriai padidinti produkcijos gamybą.
Maistas netaupomas
Žmonija susirūpinusi, kad senka gamtos ištekliai. Valdantieji išteklius ir kapitalą maisto nepriteklių jaučiantiems gyventojams nori įpiršti valgyti lervas, skėrius, svirplius, skruzdes ir kitus gyvius, nors patys vargu ar yra pasirengę mažinti savo poreikius.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje išmetama apie trečdalį maisto – maždaug apie 1,3 mlrd. tonų per metus. Europos Komisijos duomenimis, Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos.
Pasak labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ laikinojo vadovo Vaidoto Ilgiaus, klaidinga būtų manyti, kad maisto švaistymas – vien turtingiausių šalių problema. Lietuviai, švaistydami maistą, neatsilieka nuo 27 ES valstybių. Tvirtinama, kad Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų. Taigi, vienas šalies gyventojas per metus išmeta 171 kg maisto.
Duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų. „Maisto banko“ tyrimo duomenimis, duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes išmeta pusė visų Lietuvos gyventojų. Tačiau namų ūkiuose susidaro tik 19 proc. maisto atliekų. Kitas maistas prarandamas žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.
Milžiniški išmetamo maisto kiekiai neigiamai veikia aplinką. Dauguma maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūdamos išskiria anglies dvideginį ir nuodingas metano dujas. Gaminant maisto produktus, naudojamas iškastinis kuras, trąšos ir gėlas vanduo. Vienam kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, kilogramui duonos – 1 827 litrai. Pasak V.Ilgiaus, ES valdžios koridoriuose vis garsiau kalbama apie būtinybę privalomai audituoti maisto atliekas ar brangiau apmokestinti maisto atliekas.
