Minėtą dainą Petras Gražulis savo „Facebook“ paskyroje patalpino rugpjūčio 31 d. Vaizdo įraše pristatomas jo vedamos partijos „Tautos ir teisingumo sąjunga“ sąrašas, o vaizdo įraše matomi sąrašo politikai prastai dainuoja Šeimų sąjūdžio himną.
„Gal jau laikas atėjo pakilti ir išeiti į šviesą“ – dainuoja sąrašą vedantis komikas Artūras Orlauskas.
„Facebook“ burbulas atvirai juokiasi ir tyčiojasi – vieni tai vadina Armagedono pradžia, kiti tiesiog parašė keiksmažodį, dar kiti tai vadina paprasčiausia katastrofa.
Bet faktas paprastas – visi besidalijantys ir komentuojantys tokį klipą, didina jo sklaidą. Nors jis įkeltas keliuose skirtinguose puslapiuose, vos per kelias dienas surinko apie 400 tūkst. tautiečių peržiūrų.
„Iš politinės komunikacijos pusės padaryta gal ne dešimtukui, bet 8–9 tikrai būtų galima rašyti“, – įvertino viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius.
Su valstiečiais kadaise dirbęs viešųjų ryšių ekspertas sakė, kad P. Gražulis paprasčiausiai siunčia žinutę savo elektoratui.
„Jiems reikia priminti, kad Gražulis yra, jiems reikia priminti, kad ir Gražulis, ir jie, tie rinkėjai, yra nuskriausti dabartinės valdžios arba Vyriausybės nemylimi, apgauti ir t.t. Jeigu mes pažiūrėtume į dainos turinį – ten viskas ir sudėta“, – tikino L. Ulevičius.
Tiesa, didžioji dalis pamačiusių klipą juokiasi.
„Mes nesislepiame, kad nemokame dainuoti. Ir to neturime slėpti. Mes esame tikri ir mes į Seimą einame ne dainuoti. Esmė tekstas, ir kaip nuoširdžiai jis atliekamas“, – komentavo P. Gražulio bendražygis Artūras Orlauskas.
Vis dėlto, tai ne vienintelis panašus vaizdo įrašas. Pastaraisiais metais vykusių rinkimų metu visuomet pasitaikydavo nors vienas kitas politikas, kuris rinkėjų dėmesį stengėsi patraukti dainuodamas. Kartais – nelabai sėkmingai.
Pirmasis dainuoti ėmėsi Landsbergis
Komunikacijos specialistas Linas Kontrimas pabrėžia, jog dainos politinei agitacijai buvo aktyviai naudojamos dar Sąjūdžio laikais, kuomet Lietuva buvo okupuota Sovietų sąjungos. Visgi, tada dainavimo forma nebuvo naudojama konkretaus kandidato kampanijai.
„Su dainomis Lietuva yra pat nuo Sąjūdžio laikų. Nereikia ieškoti, ar tai yra importinė prekė. Žinoma, buvo pasirenkama kiek kitokia stilistika. Bet daina ir politika Lietuvoje yra persipynusi nuo maždaug 1988 metų“, – pasakojo L. Kontrimas.
Anot eksperto, vėliau dainos agitacijai buvo naudojamos ir Sąjūdžio simpatikų, kurie nusivylė 1992 m. Seimo rinkimais. Tuomet daugumą užsitikrino buvę komunistai.
„Net ir 1992 m. Seimo rinkimų metu dainų melodijos buvo naudojamos rinkiminėms kampanijoms. Eurikos Masytės daina „Laisvė“ buvo laikoma kaip neoficialus himnas tų žmonių, kurie identifikavo save su Sąjūdžio dvasia. Visgi 1992 m. buvo tie rinkimai, kai į valdžią sugrįžo buvę komunistai (Lietuvos demokratinė darbo partija, LDDP). Ir tais rinkimais daina jau dalyvavo“, – pabrėžė ekspertas.
Vis dėlto, ši agitacija buvo iš esmės kitokia, nes minėta daina nebuvo siejama su konkrečiu asmeniu ar politinė jėga. Naują puslapį atvėrė Vytautas Landsbergis. 1997 m. prezidento rinkimuose dalyvavęs pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis viename rinkiminiame klipe užtraukė dainą „Mažam kambarėly“. Ši reklama buvo transliuota prieš pirmąjį rinkimų turą.
„Landsbergis pats savimi personalizavo dainą vieno asmens kampanijai – t.y prezidento rinkimuose. Tai ir buvo nauja“, – paaiškino L. Kontrimas.
„Kalnus aš praėjau, upes perbridau. Oi, neklausk, motule – mirti aš bijau.
Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai – liūdės?“ – dainavo V. Landsbergis.
Panašu, jog daina V. Landsbergiui nepadėjo. Rinkimuose jis liko trečias, surinkęs 15,92 proc. balsų ir nepateko į antrąjį turą. Pirmąjį turą laimėjo nepriklausomas kandidatas Artūras Paulauskas, antras liko Valdas Adamkus. Antrajame rinkimų turėjo nugalėjo V. Adamkus, prezidento poste ėjęs dvi kadencijas.
Darbiečiai skatino „neparsiduoti už silkę“
Darbo partijos kandidatas į Seimą Darius Ulickas 2016 m. kartu su komanda sudainavo himną, kuris abejingų nepaliko. Beje, anksčiau ant scenos lipo ir ilgametis partijos pirmininkas, partijos veidu laikomas Viktoras Uspaskich.
Į Darbo partijos Raseinių skyriaus puslapį patalpintas vaizdo įrašas surinko 270 tūkst. peržiūrų. Jame dainuoja darbiečių funkcionierė, šalia jos šoka ir pats kandidatas, bei dar dvi šokėjos ir vienas vyras.
„Mūsų viltis Dariaus rankose gyva,
Viską darys, kad klestėtų Lietuva“ – aistringai dainavo moteris.
Ko gero įsimintiniausia vaizdo įrašo dalis – kvietimas balsuoti už darbiečius.
„Tu ateik ir balsuok, prašau už silkę tik tai neparsiduok“ – dainavo moteriškė.
Beje, kvietimas balsuoti priedainyje kartojamas kelis kartus. Dainoje darbiečiai taip pat žada sumažinti mokesčių „naštą“, klestintį verslą.
Dainoje funkcionierė taip pat mini, jog Darbo partija laimės.
„Tau sakau, mes laimėsim iš tiesų“, – dainavo moteris.
Tokios viltys neišsipildė, mat Darius Ulickas Raseinių-Kėdainių vienmandatėje apygardoje pralaimėjo dar pirmame ture.
Rinkimai buvo nesėkmingi ir visai partijai – daugiamandatėse partija neiškovojo nei vieno mandato, o vienmandatėse apygardose antro turo metu sugebėjo iškovoti vos dvi vietas Seime, nors iki tol Seime turėjo 29 partiečius ir formavo valdančiąją koaliciją.
2019 metais dainavo apie „pigias socdemų daineles“, vėliau – „socdemai jėga!“
Neeilinę serenadą rinkėjams buvo suorganizavęs ir dainininkas Vilius Krivickas. 2019 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu jis buvo įrašytas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą. Tą sykį jis agitavo už valstiečius, pašiepdamas socialdemokratus.
„Nors žodis socdemas seniai nemadingas, deja, yra dar žmonių, kurie tiki pigia jų dainele! <...> Žalieji – jėga! Nuo jų man neskauda galva“, – tuomet dainavo V. Krivickas.
2019 m. dainos jam padėjo – V. Krivickas pateko į Marijampolės savivaldybės tarybą. Vėliau jis pasitraukė iš valstiečių frakcijos ir priklausė mišriai grupei, o šiuo metu darbuojasi socialdemokratų frakcijoje.
Beje, 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu V. Krivickas pakeitė melodiją ir (vėl) daina agitavo už socialdemokratus.
„Bet visų man mylimiausia raudona spalva. Marijampolės socdemai – tai rimta jėga. Pokyčius jei nori tęsti, tai balsuok už ją“, – dainuoja V. Krivickas.
Vėliau savo pasirinkimą pereiti į anksčiau kritikuotos partijos glėbį V. Krivickas irgi paaiškino kūrybingai - esą valstietis ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas jam „praplovė smegenis“, o ir šiaip V. Krivickas tuo metu nesigaudė politikoje.
„Marijampolės LVŽS skyriaus vadovas Dainius Gaižauskas man buvo „praplovęs“ smegenis, sakydamas kokie blogi Marijampolės socialdemokratai ir jeigu Marijampolę aptvertum kalėjimo tvora, visi politikai žinotų už ką sėdi.
Vėliau pasigilinęs, pamatęs procesus iš vidaus, supratau, kad jis melavo. Pats darbas Marijampolės LVŽS skyriaus viduje manęs netenkino, nes ten buvo įdomi tik vieno žmogaus nuomonė – pačio Gaižausko. O visi kiti turėjo tik pritarti ir tarnauti. Aš, kaip savigarbą ir sąžinę turintis žmogus, negalėjau ilgiau apgaudinėti nei savęs nei savo rinkėjų. Buvau politinėje stagnacijoje“, – pasakojo V. Krivickas.
Deja, antrą kartą politikui nepasisekė – jis nepateko į Marijampolės savivaldybės tarybą.
Sudainavo Louis Armstrong dainą
Padainuoti mėgsta ir dabartinis LR prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, G. Nausėda, panašiai kaip ir V. Landsbergis, pasirinko užtraukti ne savo kūrybos dainą, visai nesusijusią su kampanijos turiniu.
2019 m. sausio 8 d. „Prezidentas Nausėda 2024“ „Youtube“ paskyroje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame prezidentas, kartu su buvusiais Klaipėdos berniukų choro „Gintarėlis“ nariais kartu dainuoja L. Armstrong dainą „What a wonderful world“.
„Skiriama visiems žmonėms, kantriai laukusiems ir pagaliau sulaukusiems Šv. Kalėdų. Pasaulis yra nuostabus! Ir iki gražiausios metų šventės, ir po jos“, – rašoma vaizdo įrašo aprašyme.
Vaizdo klipas įrašytas profesionalioje studijoje, o matomas vaizdas – nespalvotas. Šį vaizdo klipą „Youtube“ peržiūrėjo virš 163 tūkst. vartotojų.
Padeda mobilizuoti rinkėjus
Nors juokas ir pašaipos taip pat padeda P. Gražulio komandai.
„Socialiniai tinklai, visos virtualios priemonės seka ir analizuoja ir automatiškai, jeigu mes atkreipiame dėmesį, jeigu mes skiriame savo laiką, rodymo parametrai, kartojimo parametrai auga ir žiūrimumas, matomumas žiauriai kyla kartais“, – įspėjo L. Ulevičius.
O būtent dėmesys ir yra tai dėl ko dabar konkuruoja visi politikai bei partijos, ar norintys pakliūti į valdžią. Be to, svarbu ir tai, kas juokiasi ir šaiposi.
„Žiūri į tą, kas kalba, kas tyčiojasi. Ir tas rinkėjas gali pagalvoti, „kodėl jis tyčiojasi iš jo?“, o čia gal visai ir nieko. Aha, čia šitie, kur už Ingridą, už Raskevičių, tada aš eisiu į rinkimus“, – dėstė politologas B. Ivanovas.
„O tie visi, kurie komentuoja kažkokius tai „norėčiau atžiūrėti“, demonstruoja tik savo bukumą ir visišką glušumą, gal net taip pavadinčiau“, – rėžė A. Orlauskas.
„Čia labai svarbu yra pasižiūrėti ne į tai, kaip ten jie šaiposi, nesišaipo, o į tai, kiek tai mobilizuoja elektoratą. Jam svarbu mobilizuoti rinkėją būtent savo tos politinės grupės prasme, kad jie ateitų ir prabalsuotų“, – pabrėžė B. Ivanovas.
L. Kontrimas teigia, jog tokia daina gali palikti įspūdį vyresniajai kartai.
„Mes kažkada buvome dainuojanti tauta – ypač ta karta, į kurią taiko P. Gražulio kampanija. Jiems ta stilistika nepjauna ausies. Aišku, kyla klausimas, kodėl jie pasirinko tokią su klaidomis išdainuojamą melodiją. Bet galbūt tai buvo ir tyčinis veiksmas, norint gauti kuo daugiau dėmesio. O ta auditorija, kuri klausys, jie turbūt nekreips dėmesio, kad dainuojama pro šoną“, – teigė L. Kontrimas.
Be to, anot politinės komunikacijos eksperto, politinėms jėgoms itin svarbu išsiskirti iš kitų, o tokia daina padeda tai padaryti.
„Galime iš karto matyti, kad miesčioniškoji dalis iš karto pradėjo juoktis. O tie žmonės, kurie kreipia dėmesį į visai kitus dalykus – jie tyli, arba jiems visai patinka. Tai yra ir politinės rinkodaros dalis. O politinė rinkodara sako – jei savęs neišskiri iš kitų, tu neturi šansų suburti pasekėjų“, – pastebėjo ekspertas.
O ar internetinės peržiūros P. Gražulio kompanijai konvertuosis į balsus per rinkimus, paaiškės spalio 13-ąją. Tik kyla klausimas, ar sėkmės atveju partija ir valstybę valdyti sugebės taip pat, kaip sugeba dainuoti.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
traukė ožys ragus atstatęs..
