Alkoholio vartojimas mokyklose tapo toks įprastas reiškinys, kad net pribrendo būtinybė aiškintis blaivininkus. Taip sarkastiškai pedagogai ir tėveliai įvertino Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro šalies aštuntokams organizuotą bei visuomenės sveikatos biurų koordinuotą projektą „Blaivi klasė“. Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės biudžeto prieštaringai vertinamam projektui atseikėjo dešimt tūkstančių litų.
Iš 22-iejų Panevėžio švietimo įstaigų projekte sutiko dalyvauti vienuolika, rajone – nė viena.
Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrutė Kriukienė šokiruojantį projekto pavadinimą vertina kaip žeminantį mokinius ir mokyklą.
„Kai išgirdau, pakraupau. Susidaro įspūdis, kad mokyklose nebeliko blaivių mokinių. Tikrai kažkam į galvą atėjo nesąmoninga mintis. Gal pasinaudota prieš tai vykdyto projekto „Nerūkanti klasė“ pavadinimu, bet reikia turėti saiką. Nuodėmė taip projektą pavadinti“, – mano S.Kriukienė.
Už rajono mokyklose gausiai vykdomus įvairius projektus atsakinga specialistė svarsto, jog galbūt kažkam patogu dėl kvaišalus vartojančio jaunimo kaltę suversti švietimo įstaigoms ir taip nukreipti dėmesį nuo prekiautojų psichotropinėmis medžiagomis. Anot jos, formuojamas požiūris, kad dauguma mokinių rūko, geria ar kitaip svaiginasi, absoliučiai neteisingas. S.Kriukienės teigimu, moksliniais tyrimais įrodyta, kad net 70 proc. mokyklinio amžiaus jaunimo nė karto nėra bandę jokių kvaišalų.
Projekto nauda abejoja
Keistokas „Blaivios klasės“ pavadinimas pasirodė ir Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos direktoriui Remigijui Glinskiui. Jo nuomone, tai byloja apie projekto organizatorių iškreiptą humoro jausmą.
Projekte atsisakiusios dalyvauti Jaunimo mokyklos direktorė Augenija Keršienė tvirtina dėl pavadinimo neįsižeidusi, tačiau abejojanti tūkstančius litų kainavusia pačia akcija.
„Pavadinimą reikėjo parinkti atsargiau. Mokyklose niekas nepropaguoja girtavimo. Neteisinga sudaryti įspūdį, kad švietimo įstaigose geriama ar panašiai. Nemanau, kad tokie projektai duoda naudos. Tai trumpalaikis dalykas, o paskui kiekvieną mokinį nevaikščiosi ir nesukontroliuosi, kas kur vyksta“, – teigė A.Keršienė.
Projekto pavadinimas abejonių sukėlė net jo koordinatoriams. Panevėžio visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Jūratė Valentinavičienė teigė, jog projekto ataskaitoje jo sumanytojams primins, kad kitą sykį pavadinimą parinktų atsakingiau.
„Dėl „Blaivios klasės“ girdėjau labai įvairių atgarsių. Galbūt jis nėra visiškai tinkamas, gal derėjo įvardyti kitaip. Iš tėvų sulaukėme nuostabos, ar reikėtų suprasti, kad visos klasės geria“, – kalbėjo J.Valentinavičienė.
Tačiau, anot specialistės, patys projekto dalyviai aštuntokai nematė tragedijos dėl suaugusiesiems pasirodžiusio įžeidžiančio pavadinimo.
J.Valentinavičienės nuomone, pavadinimas neturėjo didelės įtakos mokyklų aktyvumui – daugelis nedalyvavo, nes nebeturi aštuntųjų klasių arba įsitraukusios į kitus projektus.
Siūlo keisti požiūrį
„Blaivios klasės“ projekte dalyvauja 3500 aštuntokų iš 150-ies Lietuvos mokyklų. Projekto iniciatorė ir nacionalinė koordinatorė Aina Adomaitytė pripažįsta dėl pavadinimo sulaukusi net Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kritikos. Anot jos, pasirinkta abstrakti sąvoka, apjungianti ne vien alkoholio, bet ir kitų psichotropinių medžiagų prevenciją.
„Konkurso pavadinimas formuoja nuostatą – nepasirinkti priklausomybės. Dažniausiai pačią blaivybės sąvoką suprantame labai statiškai – tik blaivus arba girtas. Didžiausia problema, kad nežiūrima plačiau“, – mano A.Adomaitytė.
Ji patikino, kad organizatoriai pavadinimo tikrai nekeis, o visuomenei siūlo pakeisti požiūrį į blaivumą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
