Šiandien Rusijos kosminė korporacija „Roskosmos“ neteko net ir teorinio šanso paleisti į Marsą Žemės orbitoje „įstrigusį“ kosminį aparatą „Phobos-Grunt“. Toliau tęsti bandymus jį atgaivinti jau nebėra prasmės.
Lapkričio 21 dieną baigiasi vadinamasis „Phobos-Grunt“ skrydžio į Marsą astronominis „langas“, kai dar įmanoma pasinaudoti numatyta balistine skrydžio trajektorija ir pasiekti Marsą, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. Nors visi ligšioliniai bandymai užmegzti ryšį su lapkričio 9 dieną į kosmosą iškeltu „Phobos-Grunt“ aparatu ir perprogramuoti jo valdymo kompiuterį buvo nesėkmingi, po šios dienos net nebeliko prasmės tęsti tokių bandymų, teigia specialistai. Net jei ir pavyktų į aparatą nusiųsti naujas valdymo instrukcijas ir paleisti raketinius variklius, dėl pasikeitusios Žemės ir Marso padėties Saulės atžvilgiu kelionės tikslo pasiekti nepavyktų.
Pagrindinis „Phobos-Grunt“ misijos tikslas buvo paimti Marso palydovo Fobo grunto mėginius ir atgabenti juos į Žemę. Šis kosminis aparatas taip pat turėjo vykdyti Marso ir Fobo tyrimų programą. Pasak Rusijos korporacijos „Roskosmos“ atstovų, po raketos nešėjos su „Phobos-Grunt“ starto konstatuota, kad abi raketos „Zenit-3 SB“ pakopos veikė įprastiniu režimu, tačiau orbitoje neįsijungė „Phobos-Grunt“ raketiniai varikliai, ir aparato nepavyko nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją. Specialistai nurodo įvairias galimas šios nesėkmės priežastis, pradedant programinės įrangos klaida, baigiant techninės įrangos gedimu.
Nepaisant Rusijos, NASA ir ESA kosminio stebėjimo stočių pastangų užmegzti ryšį su „Phobos-Grunt“, taip ir nepavyko gauti jo telemetrinės informacijos ir aktyvuoti dvikryptį ryšį, kad būtų galima įkelti naujas valdymo instrukcijas.
„Roskosmos“ vadovo Vladimiro Popovkino teigimu, nepavykus atgaivinti „Phobos-Grunt“ pamažu iš orbitos slystantis aparatas sausio pradžioje turėtų nukristi į Žemę. Nors Rusijos atstovai stengiasi sumenkinti potencialų pavojų, kai kurie ekspertai su tuo nesutinka. Buvusio NASA kosmoso inžinieriaus, dabar dirbančio kosminių technologijų konsultantu, Jameso Obergo teigimu, automatinės tarpplanetinės stoties „Phobos-Grunt“ nekontroliuojamo kritimo į Žemę pasekmės gali būti pačios sunkiausios per visą kosmonautikos istoriją. Pasak jo, jei „Roskosmos“ specialistams vis dėlto nepavyks atstatyti „Phobos-Grunt“ skrydžio kontrolės ir jis nukryps nuo dabartinės orbitos, šis kosminis aparatas taps pačiu pavojingiausiu iš visų, kada nors iškeltų į kosmosą, nes jame yra 7 tonos itin nuodingo raketinio kuro.
Jei šis azoto tetraksido ir hidrazino, kurie gali sušalti išsandarinus kuro talpas, kiekis pateks į atmosferą, „Phobos-Grunt“ taps pačiu toksiškiausiu į Žemę nukritusiu aparatu. „Tai, kas buvo projektuojama kaip didžiausia tarplanetinė kosminė stotis, gali tapti didžiausiu kosminiu objektu, kada nors nekontroliuojamai kritusiu ant Žemės", – pareiškė ekspertas.
„Phobos-Grunt“ misijos žlugimas yra didelis smūgis tarptautiniam Rusijos kaip kosminės valstybės prestižui. Rusijos kosmoso pramonė pastaraisiais metais patyrė ne vieną skaudžią nesėkmę. Šių metų rugpjūčio 24 d. nepavyko išvesti į orbitą krovininio kosminio laivo „Progres M-12M", turėjusio susijungti su Tarptautine kosmine stotimi. Rugpjūčio 18 d. dėl nepavykusio paleidimo į kitą orbitą buvo iškeltas kosminis aparatas „Ekspres-AM4“, šis palydovas buvo prarastas, o nuostoliai dėl to siekė 10 milijardų rublių. Vasario 1 d. „Rokot“ raketa nesugebėjo iškelti į orbitą Rusijos karinio palydovo „Geo-IK-2“. Praėjusių metų gruodį į Ramųjį vandenyną nukrito trys Rusijos kosminės navigacijos sistemos GLONASS palydovai, kurių taip pat nepavyko išvesti į orbitą.
