Astronomai naktį iš antradienio į trečiadienį žada įspūdingą reginį - gausiausią per šį šimtmetį spalvotą meteoritų lietų. Tiesa, Vilniaus universiteto observatorijos vedėjas Jokūbas Sūdžius įspėja, kad mėnulio pilnatis ir didmiesčių šviesos gali sukliudyti stebėti šį gamtos reiškinį ir rekomenduoja žvalgytis į dangų nuo 2 valandos iki aušros toliau nuo miesto.
"Galima tikėtis, kad krintančios žvaigždės bus spalvotos, bet vėlgi - mėnulio šviesa gali sutrukdyti. Rekomenduojama šį reiškinį stebėti tuomet, kai dangus labai tamsus, nebūtų miesto šviesų ir pan. Tikėtina, kad spalvoti meteoritai kris arčiau horizonto", - siūlo J. Sūdžius.
Pasak jo, meteoritų lietus būna kasmet antroje vasaros pusėje, bet toks gausus, koks žadamas šiąnakt, - tik kartą per 130 metų.
"Būtent šis perseidų lietus siejamas su Svifto - Tatlio kometos uodega, kuri praskrieja Žemę kartą per 130 metų. Kitą kartą ji sugrįš 2120 metais", - informuoja astronomas.
Romantikams, tikintiems, jog krintant žvaigždei sugalvotas noras būtinai išsipildys, žadama, jog per valandą galima bus pamatyti nuo 60 iki 100 krintančių "žvaigždžių" arba 1-2 krintančias žvaigždes per minutę.
"Tai nėra tos žvaigždės, kurios kasnakt spindi danguje. Tos, tikrosios, neturi nieko bendro su "žvaigždžių lietumi". Tai mažos, milimetrų skersmens dalelės, įskriejančios į viršutinius atmosferos sluoksnius, staigiai įkaistančios ir išgaruojančios. Šį švystelėjimą mes ir pamatome", - aiškina observatorijos vadovas.
Besižvalgančius į dangų astronomas ragina atkreipti dėmesį ir į Marsą, kuris artimiausiomis naktimis švies rausva šviesa - jis turėtų būti šviesesnis už bet kurią kitą žvaigždę.
"Šviesų Marsą pamatyti taip pat pasitaiko nedažnai", - atkreipia dėmesį J. Sūdžius.
Tuos, kurie baiminasi, ar meteoritų lietus nėra pavojingas, specialistai ramina - nėra duomenų, kad nuo jų būtų nukentėję žmonės. Tiesa, prieš 50 metų Anglijoje meteorito atplaiša užmušė karvę.
ELTA
