Pirmadienį Baltarusijos aplinkos ministerija „Interfax“ nurodė jokio oficialaus laiško iš Lietuvos negavusi.
„Oficialaus laiško iš Lietuvos aplinkos ministerijos su pasiūlymu padidinti vandens lygį Vilijos upėje negavome“, – nurodė ministerijos spaudos tarnyba.
Karščiausias šalies istorijoje birželis paliko savo pasekmes. Stipriai nusekusią Nerį rodo ir itin žemai esanti pakrantės linija.Praėjusią savaitę skelbta, kad Neries vanduo yra net 41 vienu centimetru žemiau įprasto liepos vidurkio ir net 73 žemesnis nei metinis vandens lygio vidurkis. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, pasiekta kritinė riba.
„Turime suretėjusią tėkmę, vandens temperatūra yra ganėtinai aukšta, yra tikimybė, ar, sakykim, rizika, kad gali prasidėti ir žuvų kritimai ar dusimai. Situacija gamtinė iš tiesų sudėtinga“, – pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.
Padėtis prasta ne tik Neryje. Vadinamoji hidrologinė sausra užfiksuota ir daugiau Lietuvoje esančių vandens matavimo stočių, tad nacionaliniu mastu buvo paskelbta hidrologinė sausra.
Vandens pratakumas arba debitas jau toks, kad yra žemesnis kritinės ribos ir kelią grėsmę upių ekosistemoms.
Situacija itin neramina Aplinkos ministeriją, o ministras Kęstutis Mažeika dėl kritinės padėties jau kreipėsi į Neries vandens srovę aukštupyje kontroliuojančią kaimyninę Baltarusiją. Laiške buvo klausiama, ar Baltarusijos teritorijoje buvo vykdyta kokia nors veikla, dėl kurios, vyraujant sausringiems orams, galėjo pažemėti vandens lygis Neryje.
„Prašėme informuoti, ar negalėjo kitų priežasčių be klimatinių, kurios galėjo lemti tokį vandens lygio pažemėjimą ir taip pat prašėme imtis visų įmanomų priemonių, kurios padėtų užtikrinti gamtosauginį debitą“, – kalbėjo ministerijos atstovė Agnė Kniežaitė Gofmanė.
Tiesa, ministerija pripažįsta, kad vargu, ar sulauks atsakymo. Lietuva dėl kritusio vandens lygio į kaimynus jau kreipėsi ir praeityje prieš kelerius metus dukart, tačiau atsakymų niekada nesulaukdavo.
„Tiesiog situacija šiek tiek pagerėjo po kreipimosi, bet oficialaus atsakymo ir informacijos, kokių veiksmų ėmėsi Baltarusija, gauta nebuvo“, – apibendrino A. Kniežaitė Gofmanė.
Ar šis šalia Minsko esantys didžiuliai vandens rezervuarai ir užtvankos taip pat nusekę, informacijos neturi nei ministerija, nei kitos kalbintos aplinkosauginės tarnybos. Bendradarbiavimas šiais klausimas itin atšalęs.
„Mes ne kartą kreipėmės į Baltarusijos atsakingas institucijas inicijuodami galimybes pasirašyti keturšalį susitarimą dėl Nemuno upės baseino valdymo ir, deja, mums iki šiol šio susitarimo nepavyko pasirašyti“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.
Nerimas dėl antros pagal dydį šalies upės – Neries – dar didėja artėjant Astravo atominės elektrinės paleidimui. Mat iki šiol baltarusiai neatsako, kiek Neries vandens jie naudos elektrinės reaktoriams vėsinti.
„Žinome tik tiek, kad aušinama yra Neries vandeniu, tačiau tas Neries vanduo negrįžta atgal į Nerį, o yra išgarinamas jau technologinio proceso metu", – dėstė Radiacinės saugos centro atstovas Julius Žiliukas.
Tiesa Aplinkos apsaugos agentūra ramina, kad neva Neris užakti neturėti. Vanduo bus skirtas tik užpildyti specialius elektrinės rezervuarus ir nuolatos iš upės į reaktorius nebus pumpuojamas. Visgi, kokią įtaką Neries vandens lygiui darys elektrinė, priklausys tik nuo bendradarbiauti nelinkusių baltarusių malonės.
„Tas momentinis užsipildymas rezervuarų, koks jis bus, priklausys nuo to, kuriuo metu pildysis ir kaip ta pildymą Baltarusiai įgyvendins“, – sakė G. Sabas.
Astravo elektrinės reaktorius įjungti planuojama ateinantį rudenį.
