Vokietijos ir Italijos bendras vaisius
Italijoje įsikūrusios dizaino studijos visuomet buvo gerbiamos visų automobilių gamintojų ir juose dirbančių specialistų. Kiekvienas iš jų svajojo dirbti su geriausiais savo srities specialistais ir atsiradus progai – didžiuotis sukūrus viso pasaulio dėmesį prikausčiusį automobilį.
„Italdesign“ – vienas iš nedaugelio kompanijų, kuri sugebėdavo nuolatos palaikyti glaudų ryšį su milžinišką įtaką turinčiais pramonės gigantais. „
Audi“, „
BMW“, „
Fiat“, „
Ford“. Šios kompanijos paslaugomis naudojosi netgi „Hyundai“, „Isuzu“ bei „Subaru“.
Giorgetto Giugiaro vadovaujama dizaino studija labiausiai prisidėjo prie vietinių gamintojų projektų: „Alfa Romeo“, „Fiat“, „Lancia“ bei „Maserati“ markės vadovai garsaus dizainerio numerį žinojo atmintinai.
Nemažą dėmesį šiai studijai demonstravo vokiškų automobilių gamintojai, ypač „Volkswagen Group“ koncerno šeimos narės. Būtent Giorgetto Giugiaro bei jo vadovaujama komanda sukūrė pirmos kartos „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Passat“ bei „Volkswagen Scirocco“ eksterjero ir interjero dizainą, todėl nenuostabu, jog išskirtinį požiūrį į automobilių linijas turinčio specialisto paslaugomis susidomėjo ir „Audi“.
Iš pradžių sukūrė, po to siūlė
„Audi“ ir „Italdesign“ draugystė užsimezgė pakankamai seniai, o tiksliau – aštunto dešimtmečio pradžioje, dar prieš realizuojant vieną sėkmingiausių „Italdesign“ projektų – antros kartos „Audi 80“ dizainą.
Aštunto dešimtmečio pradžioje susitiko dviejų specialius gamintojų poreikius sugebančių patenkinti įmonių vadovai. Kairiajame kampe – „Karmann“ įmonės lyderis, o dešiniajame – „Italdesign“ studijos vizionierius.
Pagrindinė naujo projekto mintis – sportiškas, dviejų durų, keturių vietų kupė. Išvaizdus, patogus ir svarbiausia – prieinamas daugeliui. Iš dalies galėtume pasakyti, jog tai buvo ankstyvoji „Volkswagen Scirocco“ koncepcija.
Dviejų kompanijų projektas, bent jau techniškai, mažai kuo skyrėsi nuo „Volkswagen Group“ automobilių, kuriuos koncernas pristatė netolimoje ateityje. Tai buvo priekiniais ratais varomų automobilių platforma, kuri inžinieriams ateityje galėjo leisti sumontuoti skirtingo galingumo keturių cilindrų variklius bei keturių varančiųjų ratų pavarą.
Norėjo matyti „Audi“ ženkliuką
Tie patys agregatai – skirtingos interpretacijos. Taip būtų galima apibūdinti ilgametę „Volkswagen Group“ koncerno veikimo politiką. Skirtingi gamintojai gauna tuos pačius ingredientus, bet iš kiekvieno virtuvės šefo buvo reikalaujama pagaminti skirtingus patiekalus. Būtent toks pats principas buvo naudojamas ir aštuntame dešimtyje.
„Audi“ ir „Volkswagen“ tuomet naudojo praktiškai identiškus variklius, pavarų dėžes, pakabos komponentus ir kitus svarbius agregatus. Skyrėsi tik eksterjeras ir interjeras.
Šio projekto autoriai puikiai žinodami „Volkswagen Group“ koncerno užgaidas ir reikalavimus, sportišką kupė kūrė taip, jog jis serijinę gamybą galėtų pasiekti kuo greičiau.
Itin griežtos, it kirviu kapotos kėbulo linijos atrodė futuristiškai. Kaip ir „Asso Di Picche“ interjeras, kuriame tradicinį, stačiakampio formos prietaisų skydelį pakeitė apvalios, didžiules skardines primenantys įrenginiai, kuriuose buvo rodoma vairuotojui svarbi informacija. Sprendimas neįprastas, bet verčiantis atkreipti dėmesį.
Projekto iniciatoriai, naująjį automobilį sukūrė naudodamiesi „Audi 80“ agregatus ir jame rastas įvairias smulkmenas, todėl nenuostabu, jog „Asso Di Picche“ buvo siūlomas ne „Volkswagen“, bet „Audi“ kompanijos vadovams. Juk toks unikalios išvaizdos ratuotis kaip reikiant būtų praturtinęs gamintojo modelių gamą, bet kaip visada, galutinį žodį tarė „Volkswagen Group“ vadovai, kurie šios idėjos atsisakė. Iš dalies.
Vos po vienerių metų pasirodęs „Volkswagen Scirocco“ turėjo daugybę elementų kaip ir „Asso Di Picche“. Galbūt tai tik sutapimas? Galbūt. Bet kaip tada paaiškinti tai, jog „Scirocco“ gamybos kontraktą „laimėjo“ prie „Asso Di Picche“ prisidėjusi „Karmann“?
GALERIJA
