Ašaros, isterija, kaltės neigimas, grasinimai. Su tuo dažnai susiduria vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai, kai iš asocialios šeimos atima jos atžalas. Kai kurie tėvai karštligiškai kovoja, kad susigrąžintų savo mažylius, bet kiti neskuba pasikeisti.Nerodo iniciatyvos
Per metus šalyje keli šimtai motinų netenka teisių į savo vaiką arba pačios jų atsisako. Vėliau nemaža dalis mėgina juos atgauti iš globos įstaigų ar globos teises perėmusiųjų.
Tačiau per pastaruosius metus nė vienai panevėžiečių šeimai nepavyko susigrąžinti vaikų, nes jiems jau buvo nustatyta nuolatinė globa. Vaiko teisių specialistai pažymi, kad praėjusiais metais daugiau socialinės rizikos grupei priklausančių tėvų neteko savo atžalų.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako, kad 2011 m. į teismą paduota 12 ieškinių, o 2010-aisiais buvo tik 6.
„Tėvai patys turi norėti susigrąžinti vaikus, keisti elgesį, dėl kurio jų mažyliai nuo šeimos buvo atskirti. Tačiau retas kuris stengiasi ir bando kitaip gyventi“, – tvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Pasak A.Grainienės, savo atžalas susigrąžinti dažniausiai nori viena, kita šeima.
Be pagrindo neatskiria
Panevėžio apskrityje kai kurios motinos, kurioms apribotos motinystės teisės, visomis įmanomomis priemonėmis karštligiškai kovoja, kad atgautų vaikus. Kad ir kokia būtų socialinė padėtis, išsilavinimas, nors būtų priklausomos nuo žalingų įpročių, motinos, netekusios savo vaikų globos, patiria didžiulį šoką. Todėl neretai dėl galimybės vėl auginti atžalą per trumpą laiką jos pakeičia gyvenimą: susiranda darbą, atsisako alkoholio, išsiskiria su jas į bedugnę tempiančiais sutuoktiniais.
„Narkotikai, alkoholis, socialinių įgūdžių stoka“, – priežastis, kodėl tenka apriboti tėvystės ar motinystės teises, vardija A.Grainienė. Tačiau, pasak pašnekovės, vaikas nuo artimųjų atskiriamas tik įsitikinus, kad jam gresia pavojus, dažniausiai – dėl žalingų įpročių šeimoje arba visiškos nepriežiūros, smurto. Tikrai nėra taip, kad vaikas nuo motinos būtų atplėšiamas darnioje, tačiau socialinių sąlygų jam nesuteikiančioje šeimoje. Todėl, pasak A.Grainienės, su tokiomis šeimomis dirba socialiniai darbuotojai
Paprastai motinos, atgavusios vaikus, pakeičia savo gyvenimą. Jeigu ir vėl grįžta prie žalingų įpročių, teisės auginti vaiką netenka antrą kartą. Tokiu atveju susigrąžinti atžalą joms būna nepaprastai sudėtinga, nes sąlygos itin griežtos.
„Iš šeimos vaikas paimamas tada, kai įrodoma, kad tokioje aplinkoje jam nesaugu, ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis. Daugiau dėmesio skiriame toms šeimoms, kuriose auga mažylių, nes vyresni dažniausiai ir patys sugeba savimi pasirūpinti“, – teigia Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Ji atkreipia dėmesį, kad vaikas iš įprastos aplinkos nepaimamas per vieną dieną.
„Šeima ilgai stebima. Jei per metus situacija nesikeičia, nors su motina dirba socialiniai darbuotojai, nelieka kitos išeities“, – tvirtina Vaiko teisių skyriaus vedėja.
Susigrąžina per pusmetįSusigrąžinti nuo šeimos atskirtą vaiką – ir paprasta, ir keblu. Pasak A.Grainienės, net ir paėmus vaiką iš tėvų su jais tęsiamas socialinis darbas. Kai jis sėkmingas – vaikas grįžta į šeimą, nors tokių atvejų ir nėra daug.
Paprastai vaiko teisių susigrąžinimo procedūra trunka apie pusmetį – per tą laiką motina privalo gydytis nuo priklausomybių, jei tokių turi, jai būtina lankyti psichologo konsultacijas, kalbėtis su socialiniu darbuotoju. Moteris turi įrodyti, kad sugebės pasirūpinti vaiku jam sugrįžus namo. Išskirtiniais atvejais, kai progresas akivaizdus, vaikas į šeimą sugrįžta ir po trijų mėnesių.
„Dar yra tėvų ir vaikų atskyrimas. Per tą laikotarpį, jei tėvai serga, turi gydytis, pagerėjus jų sveikatai vaikai grąžinami į šeimą“, – aiškina A.Grainienė. Pasak Vaiko teisių skyriaus vedėjos, šiuo metu į socialinės rizikos grupę įtraukta 180 asmenų. Anksčiau tokių būdavo per du šimtus.
Pasak Panevėžio rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Nijolės Stakytės, kai nuo tėvų vaikas atskiriamas laikinai, savo atžalą jiems susigrąžinti lengviau. Praėjusiais metais rajone nuo šeimos laikinai atskirtas 31 vaikas, aštuoni iš jų vėl gyvena su tėvais. Dėl kreipimosi į teismą paruošti aštuoni ieškiniai.
„Lygiai tiek pat, kiek ir 2010-aisiais, – pažymi tarnybos vedėja. – Kad vaikas, kai jam jau nustatyta nuolatinė globa, į šeimą būtų grąžintas, negalime tokiais atvejais pasigirti.“ Vaiko teisių specialistė pasakoja, kad kai kurie tėvai pakeičia gyvenimo būdą. Tačiau, pasak N.Stakytės, būna visko.
„Pavyzdžiui, dabar sprendžiame, ką daryti su šeima, kuri prieš trejus metus buvo laikinai praradusi savo vaikus, o vėliau juos susigrąžino.
Tačiau gimus trečiai atžalai situacija vėl pablogėjo“, – teigia specialistė. Pasak N.Stakytės, rajone nepasitaikė tokio atvejo, kad tėvai susigrąžintų antrą kartą paimtą vaiką. Panevėžio rajone į socialinės rizikos grupę įtraukta per du šimtus šeimų.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
