Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ su nerimu stebi per pastaruosius dvejus metus nuo naujojo Lietuvos banko vadovo paskyrimo vykstančius procesus. Asociacija konstatuoja, kad Lietuvoje veikiančių bankų skaičius, nepaisant kalbų ir vilčių apie didėsiančią konkurenciją, pastaruoju metu ne didėjo, bet tik drastiškai mažėjo, o vartotojų interesai buvo apginti ne visais atvejais.
Tenka apgailestauti, jog Lietuvos bankas, spręsdamas atskirų bankų ir kredito unijų problemas tik „chirurginės operacijos būdu“, neparodo kompetencijos galintis veikti švelnesniais, kitų šalių centrinių bankų praktikoje įprastais būdais. Todėl Lietuvos bankas pagrįstai netenka eilinių bankų paslaugų vartotojų pasitikėjimo, ir, deja, to neatsveria kai kurios sėkmingos Lietuvos banko įsikišimo (pavyzdžiui, MMM atveju) operacijos, mano asociacijos vadovybė.
Vienintelis pastarojo laikotarpio viešas oficialus griežtesnis „Ūkio banko“ problemų paminėjimas, kaip galima įsitikinti Lietuvos banko svetainėje, datuojamas 2010-ųjų gruodžio pradžia, o 2011-ųjų gruodį leista didinti „Ūkio banko“ kapitalą, kartu tik labai švelniai užsimenant apie banko veiklos trūkumus. „Akivaizdu, kad Lietuvos bankas privalo keisti dabartinę vartotojų informavimo strategiją. Apie ženklias bankų ar kredito unijų veiklos problemas visuomenė sužino tik tada, kai ant jų durų jau kabo raštelis „Atsiprašome, veikla sustabdyta, paskirtas laikinasis administratorius“. Tokia praktika kelia abejonių, nes iš pamatų griauna vartotojų pasitikėjimą, kurie ima abejoti, ar Lietuvos banko vykdoma finansinių institucijų priežiūra yra efektyvi“, – teigia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys . „Vartotojai – pensininkai, eiliniai indėlininkai, smulkūs investuotojai – pagrįstai kelia klausimą: jei problemos „Ūkio banko“ balanse susidarė ne per dieną, kodėl Lietuvos bankas nereagavo anksčiau? Dabar, gali būti, indėlininkų pinigus teks išmokėti iš visų Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės, ir, ko gero, dėl to vėl gali padidėti valstybės skola. Gal dar prieš pusmetį „Ūkio banko“ problemą buvo galima išspręsti mažiau skausmingomis priemonėmis?“ – sakė K. Kupšys.
2011-ųjų lapkritį uždarytas „Snoro“ bankas, o 2013-ųjų sausį vienas stambus europietiškas bankas paskelbė uždarantis filialus Lietuvoje ir koncentruojantis veiklą Latvijoje. Priskaičiavus „Ūkio banką“, galima konstatuoti, kad vartotojų pasirinkimas vis labiau siaurėja: per dvejus metus Lietuvoje realiai bankines paslaugas vartotojams teikiančių bankų skaičius nuo 11 sumažėjo iki 8.
