Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus darbo biržoje buvo užregistruota 16 500 darbo ieškančių asmenų. Iš jų 60 procentų buvo moterys ir 40 procentų - vyrai.
Ir nors padėtis darbo rinkoje nuolatos kinta ir bedarbystė Lietuvoje sparčiai mažėja, akivaizdu, kad darbų pasiūla suponuoja stereotipišką profesijos pasirinkimą. Jaunimas nesismulkina ir gerokai rečiau skirsto darbus į vyriškus ir moteriškus.
Deja, jaunimo, tarkime, švietimo sistemoje dirba nedaug. Ir darželių auklėtojos, ir mokytojos – mūsų krašte dažniausiai moterys. O atrasti pradinių klasių mokytoją vyrą, reikia ne vieno žiburio.
Šiaulių pradinių klasių mokytojas Saulius Vilutis sako, dirbantis visai kitaip nei įprasta. Jo mokiniai mokomi pagal tokią pat žinių programą, tačiau tikslo siekiama kitais būdais. Mokytojas pripažįsta, kad galimybė dirbti kitaip jį ir patraukė į pedagoginę veiklą.
Lietuvoje pradinių klasių mokytojai vyrai tesudaro vieną procentą iš viso pedagogų luomo. Tačiau panašiai situacija klostosi ir kitur. Aplinkinėse šalyse mokytojo profesija – tarp vyrų nepopuliari.
Tuo tarpu moterys Lietuvoje yra geriau išsilavinusios nei vyrai, bet tarp mokslo daktarų – vos trečdalis moterų, tarp habilituotų mokslo daktarų – 14 proc., tarp profesorių – 9-10 proc. mokslininkių moterų.
Apie vyriškų ir moteriškų profesijų ribas ir stereotipus galima kalbėti ne tik ugdymo ar švietimo srityse. Saugos tarnybos vadovas Saulius Tulevičius prisipažįsta, jog, jeigu jam prisireiktų apsaugininko, jis žinotų kuo pasikliauti.
Lygių galimybių tyrinėtojų duomenimis, vienas iš skirstymo į vyriškas ir moteriškas profesijas stereotipo motyvų yra finansai. Lyg ir savaime suprantama, kad vyrai nenori prastai apmokamo darbo. Moterys jo irgi nepageidauja, tačiau taikstosi su ne viena aplinkybe, nes vis dar įprasta, kad moteris dirba, o vyras uždirba.
Statistikos žinios byloja, jog 2006 metais privačiame sektoriuje moterys uždirbo vidutiniškai 18 proc., o valstybiniame net 22 proc. mažiau nei vyrai.
Žurnalo „FHM“ redaktorius Aidas Puklevičius teigia, jog stereotipai prilygsta prietarams. Ir juos pakeisti reikia laiko. Tuo tarpu pagrindine vyrų problema jis laiko prisitaikymo galimybių stygių.
Pramogų pasaulio atstovas Egmontas Bžeskas pastebi esąs už moteris valdžioje ir visose sferose. Tačiau jis sutinka, kad moterims darbo srityje kyla daugiau problemų vien dėlto, kad jos turi vaikų, šeimą, laikomos ne tokiomis patikimomis darbuotojomis.
Laida „Asmens kodas“ – „Lygių galimybių metai visiems“ programos dalis. Finansuojama ES ir Lietuvos vyriausybės lėšomis bei rengiama bendradarbiaujant su LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Prodiuseris viešoji įstaiga „Art2B“.
„Asmens kodas“ apie stereotipus darbe - sausio 16d., trečiadienį, 19.15 val. LTV2.
