Pagal Europos Sąjungos direktyvas, nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, asbesto poveikio prevencijos aktualumas labai išaugo.
„Nepaisant įvairiose direktyvose numatytų griežtų priemonių, skirtų apsaugoti darbuotojus nuo asbesto keliamo pavojaus, kenksmingas jo poveikis sveikatai vis dar išlieka. Tai ypač aktualu kalbant apie asbesto šalinimo, senų pastatų griovimo, šilumos tinklų renovacijos darbus”, - kalbėjo Higienos instituto Chemijos veiksnių tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Smolianskienė.
Įgyvendinant Asbesto šalinimo programą Higienos institutas koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Išorinės ir darbo aplinkos oro užterštumo asbestu stebėseną. Savivaldybės 2009 m. jau pradėjo inventorizuoti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius gaminius, turinčius asbesto, ir rinkti paraiškas iš gyventojų ir įstaigų užterštumo asbestu stebėsenai atlikti.
„2009 metais surinkta dvylika paraiškų: septynias jų pateikė fiziniai asmenys, penkias - įmonės (vaikų lopšeliai-darželiai, slaugos namai ir biblioteka). Paraiškas pateikė Kauno (6), Panevėžio (3), Klaipėdos (2) ir Vilniaus (1) apskričių savivaldybės. Paraiškas savivaldybėms atlikti užterštumo asbestu stebėseną išorinėje aplinkoje turi teisę pateikti juridiniai ir fiziniai asmenys ir visuomeninės organizacijos. Informaciją apie asbesto, esančio darbo aplinkoje, keliamą pavojų darbuotojų sveikatai Valstybinei darbo inspekcijai teikia asbesto stebėseną vykdančios savivaldybės arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam kilo įtarimas apie užterštumą asbestu”, - komentavo 2009 metų duomenis Higienos instituto mokslininkė.
Remiantis Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos asbesto tyrimų duomenimis, darbo aplinkoje buvo nustatytas tik vienas atvejis, kai asbesto ore koncentracija 1,5 karto viršijo ribinį dydį 0,1 pl/cm3 (plaušelio viename kubiniame centimetre).
„Tokia asbesto ore koncentracija buvo nustatyta ardant izoliacines medžiagas, turinčias asbesto. Kadangi buvo dirbama uždaroje zonoje ir naudojamos tinkamos asmeninės apsaugos priemones, rizika aplinkai ir kitiems darbuotojams buvo laiku sumažinta iki minimalios”, - komentavo dr. G. Smolianskienė.
Vienu atveju asbestas buvo identifikuotas gyvenamosiose patalpose - po grindimis.
„Džiugu, kad šiuo atveju gyventojai patys ėmėsi iniciatyvos: sustabdė remonto darbus, išvežė pavojingas atliekas, išvalė patalpas. Susirūpinimą kelia tai, kad techninėje pastato dokumentacijoje nebuvo nurodyta jokių duomenų apie grindų medinių konstrukcijų impregnavimo medžiagą”, - sakė dr. G. Smolianskienė.
Pasak pašnekovės, vykdant darbus su asbestu, privalu laikytis saugaus darbo taisyklių: izoliuoti darbo vietą, paviršius drėkinti, naudoti tinkamą kvėpavimo takų apsaugą, vengti laužyti ir mėtyti asbesto turinčias medžiagas, nenaudoti elektrinių įrankių, asbesto turinčias atliekas tvarkingai supakuoti į polietileną ir išvežti į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles.
