Beje, simbolinę dieną į Kyjivą atvyko Lenkijos premjeras. Ir ne tuščiomis. Su juo – pirmoji „Leopard“ tankų siunta. O per pasaulį vilnija jautrios Ukrainos palaikymo akcijos – dešimtys tūkstančių žmonių šiemet Ukrainai linkti tik vieno – pergalės.
„Prieš metus šią dieną iš šitos pačios vietos apie 7 valandą ryto kreipiausi į jus su trumpu pareiškimu. Jis truko tik 67 sekundes. Jis buvo apie du svarbiausius dalykus – tada ir dabar“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Taip 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo ilgiausia diena mūsų gyvenime. Sunkiausia mūsų šiuolaikinės istorijos diena. Atsikėlėme anksti ir nuo to laiko nemiegojome“, – sako V. Zelenskis.
Tokiais žodžiais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šįryt kreipėsi į tautą ir netrukus išskubėjo į minėjimą Kyjivo Šv. Sofijos aikštėje.
Tylos minute jis su susirinkusiais pirmiausia pagerbia žuvusiuosius, o tada ištaria pačius svarbiausius žodžius.
„Tegul tai būna visur išdidžiai skelbiama: Ukraina gyva! Esu dėkingas visiems, kurie ištvėrė tą vasarį, šiuos metus ir daro Ukrainą nenugalima. Šlovė Ukrainai“, – tvirtina V. Zelenskis.
Jautrios ceremonijos metu V. Zelenskis įteikia Ukrainos didvyrių apdovanojimus artimiesiems tų, kurie paaukojo savo gyvybę kare. Ašaras sunku sulaikyti ir prezidentui, ir jo žmonėms. Pagerbiami ir Ukrainą ginantys kariai. Vienas jų V. Zelenskį pavadina didvyriu. Tačiau su tuo sutikti jis nenori.
Ukrainai minint plataus masto invazijos metines, pasaulis vienijasi. Štai Londone prie premjero Rishi Sunako rezidencijos skamba Ukrainos himnas. Žvakelę už ukrainiečių kovą Londone uždega ir uolus šalies rėmėjas, buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas.
Berlyne prie Rusijos ambasados – rusų tankas iš karo lauko Ukrainoje. Rusų karo nusikaltimų simbolis. Mėlyna, geltona spalvomis nušvitęs Eifelio bokštas ir Sidnėjaus opera.
Iškalbingas protestas Niujorke prie Rusijos konsulato, kur susirinkusiems aiškiau nei aišku – V. Putinas yra karo nusikaltėlis.
Tūkstančių meškiukų jūra Briuselyje mažiausiai 6000 okupantų pagrobtų ir į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų, viliantis, kad vieną dieną jie sugrįš namo, ten, iš kur buvo išvežti.
„Tai – karo nusikaltimas ir mes reikalaujame, kad už šį nusikaltimą atsakingi Rusijos pareigūnai nedelsiant atsakytų, kad jiems būtų įvestos Europos Sąjungos sankcijos“, – sako aktyvistas Nickas Flynnas.
Buča – Rusijos karo nusikaltimų – žudymų, kankinimų ir plėšimų – simboliu tapęs miestas. Pagerbiant karo aukas, begalinis artimųjų skausmas, kurį lydi žinia, kad vos per metus Ukraina iškėlė daugiau nei 70 tūkstančių baudžiamųjų bylų dėl Rusijos karo nusikaltimų. Ir nors Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo dar 2014-aisiais, regis, tik per šiuos metus ne tik Ukraina, bet ir visas pasaulis pamatė, kokia kraugeriška ir žiauri yra Rusija su V. Putinu priešakyje.
„Prieš 9 metus kaimynas tapo agresoriumi. Prieš metus agresorius tapo budeliu, plėšiku ir teroristu“, – kalba V. Zelenskis.
Jungtinių Tautų duomenimis, Ukrainoje per metus žuvo mažiausiai 8000 civilių, tačiau akivaizdu, kad tai tik ledkalnio viršūnė ir aukų gerokai daugiau.
„Tiesą sakant, kiekvienas ukrainietis per pastaruosius metus ko nors neteko. Tėvo, sūnaus, brolio, mamos, dukros, sesers. Mylimo žmogaus. Mano užuojauta. Beveik kiekvienas savo telefone turi bent vieną kontaktą, kuris daugiau niekada nepakels ragelio. Niekada neatsakys į trumpąją žinutę „Kaip sekasi?“, – sako V. Zelenskis.
Jau nekalbant apie žuvusius ir sužalotus dešimtis tūkstančių Ukrainos karių, kurių tikslaus skaičiaus dėl akivaizdžių priežasčių dabar niekas neįvardina.
„Aš labai tikiuosi, kad šie metai bus pergalingi. Kiek mūsų gynėjų aukų karas dar pareikalaus? Norėčiau, kad aukų būtų kuo mažiau. Mažiau skausmo, mažiau motinų kančių. Nežinau, kaip jos visa tai ištveria“, – sako Lvivo gyventoja Oksana.
Ukrainai itin svarbią dieną Kyjive lankosi Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Pagerbęs karo aukas, ji su kolega Denysu Šmyhaliu apžiūrinėja rusų karinės technikos kapinyną. Ir, pasirodo, į Kyjivą M. Morawickis atvyko ne tuščiomis – pristatė pirmuosius keturis „Leopardus“.
Dar 10 tankų ir priešlėktuvinių sistemų šiandien pažadėjo Švedija. Apie naują dviejų milijardų dolerių karinės pagalbos paketą skelbia Pentagonas. Danija sakosi esanti atvira perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, o Lenkija tvirtina, kad yra pasirengusi apmokyti Ukrainos pilotus juos valdyti.
„V. Putinui nepavyko pasiekti nė vieno iš savo strateginių tikslų. Užuot suskaldęs Europos Sąjungą, jis padarė mus vieningus ir pasiryžusius palaikyti Ukrainą tol, kol reikės. Užuot ištrynęs Ukrainą iš žemėlapio, jis susidūrė su kaip niekad narsia tauta“, – kalba Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tuo metu Kinija paskelbė savo 12 punktų taikos planą. Tarp jų – raginimai gerbti šalių suverenitetą, nenaudoti branduolinių ginklų, atnaujinti taikos derybas, nutraukti vienašališkas sankcijas. Tačiau Vakarų diplomatai sako, kad šiomis dienomis Kinija su Rusija derasi dėl kovinių dronų gamybos ir, tikėtina, kitos ginkluotės tiekimo Maskvai. Ukrainos sąjungininkai ragina „nepasimauti“ ant Pekino taikos kabliuko.
„Visų pirma, Kinija nėra labai patikima, nes nesugebėjo pasmerkti neteisėtos invazijos į Ukrainą. O likus kelioms dienoms iki invazijos, Kinijos prezidentas Xi pasirašė susitarimą dėl neribotos partnerystės su Rusija“, – tvirtina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Be to, Kinija vakar nepritarė Jungtinių Tautų rezoliucijai, reikalaujančiai Rusijos pasitraukimo iš Ukrainos. Nors 141 pasaulio šalis suvokia, kad tik tai sustabdytų kruviną karą ir rezoliucijai pritarė, Kinija su dar 31 šalimi susilaikė. Ir tik septynios V. Putino pakalikės – Baltarusija, Kongas, Eritrėja, Malis, Nikaragva, Sirija ir pati Rusija – balsavo prieš.
