„Iš tikrųjų 2012 metais Estijos valstybė, Estijos vyriausybė atsisakė iš esmės toliau vystyti Visagino (atominės elektrinės - BNS) projektą ir manau, kad tai ir nulėmė didele dalimi (...) ir tolesnę projekto eigą“, - pirmadienį knygos apie Andriaus Kubiliaus Vyriausybę pristatyme Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kalbėjo A.Sekmokas.
Vėliau Vilniaus tarybos narys BNS paaiškino, kad „Eesti energia“ ignoruodavo derybas su Japonijos „Hitachi“.
„Jie („Eesti energia“ - BNS) dalyvaudavo susitikimuose, bet išsakydavo visąlaik abejones. Derybos vyko dėl koncesijos sutarties pasirašymo ir jie nerodė jokio intereso tą sutartį pasirašyti. Tai visiškai suprantama dėl to, kad tai būtų konkurencija „Eesti energia“, kuri planavo vystyti ir vystė elektros gamybą iš skalūnų naftos. Taip pat „Eesti energia“ būtų praradusi tą dominuojančią poziciją, kurią ji turėjo Baltijos šalių rinkose, ji buvo laikoma stipriausia bendrove Baltijos šalyse“, - BNS aiškino A.Sekmokas.
Pasak jo, vėliau „Eesti energia“ poziciją patvirtino ir šalies vadovai.
„2012 metų kovą per Baltijos vadovų tarybą, kai susitiko ministrai pirmininkai, neformaliai Estijos premjeras (Andrusas Ansipas - BNS) parodė, kad jis nemato politinio intereso pasirašyti tą sutartį ir laikėsi tos pačios pozicijos, kaip „Eesti energia“, - kalbėjo A.Sekmokas.
Jo teigimu, koncesijos tarp trijų Baltijos šalių sutartis dėl VAE buvo esminė prielaida, kad prie projekto prisijungtų ir „Hitachi“.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Iš karto po to atėjusi dabartinė Vyriausybė kelis kartus skelbė naujus terminus, kada bus priimti sprendimai dėl VAE, tačiau iš esmės projektas yra žlugęs - pastaruosius vienerius metus apie jį beveik iš viso nekalbama.
Žiniasklaidoje skelbta, kad Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti, ar Lietuva VAE galėtų įgyvendinti vien su „Hitachi“.
