Rumunija, kuri kaip Lietuva kovoja su masine gyventojų emigracija, jaunoms šeimoms pirmo būsto įsigijimui taiko lengvatinį PVM tarifą – vietoj 19 procentų taikomas 5 procentų PVM mokestis. Taip pat papildomai įgyvendinama „Pirmojo būsto programa“, kuri numato valstybines garantijas būsto įsigijimo kreditui iki 70 tūkstančių eurų.
Latvija nuėjo dar toliau – 10 metų garantija būsto paskolai iki 50 tūkst. eurų vertės (garantuojant 20 proc. paskolos sumos) suteikiama ne tik jaunoms šeimoms, tačiau ir jauniems specialistams iki 35 metų, mat siekiama juos išlaikyti šalyje, nepriklausomai nuo to, ar jie sukūrę šeimas ar ne. Minimos valstybinės programos turi visus saugiklius, kad būsto įsigijimo lengvatos nekaitintų NT rinkos, bet realiai padėtų jauniems žmonėms: numatomi amžiaus, būsto vertės bei kiti apribojimai.
Tuo tarpu Lietuvoje jaunos šeimos arba remtini asmenys gali pretenduoti į būsto nuomos ar būsto kredito dalies apmokėjimo kompensaciją, tačiau tokią paramą gauna toli gražu ne visi, kuriems jos reikia. Paskutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio kompensaciją gavo šiek tiek daugiau nei 400 šeimų, dar 600 šeimų gavo būsto kredito dalies kompensaciją. Tačiau tai neišsprendžia daugelio jaunų šeimų problemos – kaip nuomojantis būstą ar gyvenant pas tėvus sukaupti 15 proc. būsto vertės siekiantį pradinį įnašą būsto kreditui gauti.
Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje pasiūlė kompensuoti 15 proc. būsto vertės, tačiau tik tuo atveju, jeigu šeima įsikurs regionuose. Tačiau jaunos šeimos nori gyventi ten, kur joms patogu, kur didesnė tikimybė gauti gerai apmokamą darbą, plėtoti verslą. Taigi kol kas Lietuvoje efektyviausiai šį klausimą sprendžia privačios verslo iniciatyvos.
2015 m. „Hanner“ pradėjo teikti socialiai orientuotą paslaugą „Rent2Buy“ (išperkamoji butų nuoma), kai jauna šeima, norinti įsigyti butą, bet neturinti pradinio įnašo, reikalingo paskolai gauti, naują butą iš plėtotojo išsinuomoja, o pradinį įnašą kaupia iš nuomos įmokų. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, kuris „Hanner“ bendrovėje trunka iki 30 mėnesių, naujakuriai gavę būsto paskolą savo butą gali nusipirkti, o visa sumokėta nuoma įskaitoma kaip pradinis įnašas. Taip per 2,5 metų šeima sukaupia visą pradinę sumą, gyvendami jau savo būsimuose namuose.
Tačiau plėtotojų, rinkoje siūlančių išperkamąją butų nuomą yra nedaug, mat be subsidijų ir valstybės paramos, tokios paslaugos yra bendrovės investicijų įšaldymas. Be to, plėtotojai taip pat atsargiai vertina, kurią butų dalį gali paskirti išperkamajai nuomai. Pavyzdžiui, „Hanner“ nuo 2015 m. yra pasirašiusi šiek tiek daugiau nei 300 „Rent2Buy“ sutarčių ir tai sudaro apie 20 proc. visų bendrovės sandorių. Šeimų, kurios pasinaudotų šia paslauga, galėtų būti gerokai daugiau – iki 50 proc., jeigu valstybė paremtų egzistuojančią sistemą, suteikdama valstybines garantijas visam išperkamosios nuomos laikotarpiui, arba kompensuodama plėtotojų mokamas palūkanas už „Rent2Buy“ projektų plėtojimui skirtus kreditus.
Kita alternatyva, kurią Vyriausybė galėtų svarstyti, yra lengvatinio PVM tarifo taikymas pirmajam būstui. Sumažinus PVM tarifą iki 5 procentų, būstas galėtų atpigti 16 procentų. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai kainuoja būsto įrengimas ar kiek kiekviena šeima turi sukaupti pradiniam įnašui, kad gautų banko paskolą būstui įsigyti. Taikant PVM lengvatos modelį asmenims iki 30 metų perkantiems pirmąjį savo būstą, lengvatos naudą pajustų visos šeimos, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
