Vis tik ministras pabrėžė, kad iki šiol savanoriškai skiriamos lėšos gynybai nebuvo reikšmingos.
„Idėja gera. Iš savanoriškų įnašų pagal kitą įstatyminį reikalavimą nebuvo labai didelės lėšos, tačiau bet koks noras savanoriškai padėti, paremti kariuomenę yra sveikintinas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas siūlo, kad būtų sukurtas atskiras Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodas ir gyventojai bei įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti.
Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Pernai savanoriškomis sutartimis gynybai buvo paaukota 6,88 tūkst. eurų, o 120 tūkst. eurų skirta kaip dalis nuo gyventojų pajamų mokesčio.
Seimo vicepirmininkas V. Mitalas pažymi, kad jau nuo kitų metų šios lėšos nuo gyventojų pajamų mokesčio dalies galės būti nukreiptos tik nevyriausybinėms organizacijoms.
Tai buvo pirma konkreti šiemet registruota iniciatyva gynybos finansavimui kelti, politikams diskutuojant dėl poreikio didinti krašto apsaugos finansavimą.
Lūžis nepasiektas
Anot A. Anušausko, derybose lūžio dar nepasiekta.
„Aš suprantu, kad norima visko greitai, bet dar bus tų susitikimų. Politinės jėgos, žiūrėdamos į savo rinkiminius reitingus, dar turės apsispręsti dėl to plano“, – sakė ministras.
Finansų ministerija politikams ir verslui yra pristačiusi penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai gynybai: jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Papildomų lėšų poreikis skaičiuojamas nuo to, ką Lietuva įprastai skirdavo gynybai pastaraisiais metais – 2,52 proc. BVP. Šiuo metu finansavimas išaugęs bankams mokant laikinąjį solidarumo įnašą, bet jis nustos galioti kitąmet.