Atrodo kultūros ministro postas, o kartu ir Kultūra, dalies partijų ir politikų suvokiama tik kaip jiems atitekęs karo grobis ar sumedžioto šerno gabalas, lyg gyventume baudžiavos laikais, o ne 21 amžiaus bendruomenėje, esančioje, kaip teigiame patys sau, Europos centre. Kultūros žmonėms labai aišku - tam , kad vadovauti Kultūros Ministerijai, neužtenka, kad partija turėtų tik tam tikrą skaičių Seimo narių. Tam būtina kompetencija ir gebėjimai , erudicija ir tolerancija, bei buvimas bent šiokiu tokiu autoritetu šioje sferoje dirbantiems.
Būtų labai sveika, kad politikai balsavę už žvėriškus mokesčius kultūrai ir kūrėjams, tuo iš esmės pradėję kultūros naikinimą ir talentų emigraciją , galėtų tikėtis pretenduoti į šias pareigas tik ištaisę, ką pridirbo ir bent leksiką naudodami tokią, kuri nedarytų gėdos. Priešingu atveju pretendentas savo lūpomis, geriausia liudija prieš save, kaip nekultūringą pretendentą į Kultūros Ministrus. Nebent sąmoningai siekiama negauti pritarimo ir taip sudaryti prielaidas toliau žaisti naują politinių šachmatų partijos tęsinį (keisti koalicijos sudėtį, „gauti“ kitą ministeriją ar pan.)
Nei aš, nei dešimtys tūkstančių kultūrą kuriančių ir skleidžiančių žmonių koalicijų sutarčių neapsirašinėjom ir nesutiksime būti politinių dalybų įkaitais. Jūsų sutartys galioja Jums, bet ne Kultūrai. Ši peržengia politinių susitarimų ribas. Kas Jums priklauso - tai tik galimybė aukotis dėl krašto gerovės, o taip pat ir kultūros, ją puoselėti ir globoti, branginti ir auginti.
Arūnas Matelis , kino režisierius ir prodiuseris
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
