Milžiniškus pinigus kainuosiančio Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybos kliba dar nepradėtos. Aišku, kad milijonai, neaišku - iš kur. Vilniaus meras Juozas Imbrasas skundžiasi, kad apie šį projektą nėra pakankamai informuotas – esą tą labiausiai išmano projekto iniciatorius Artūras Zuokas. Šis teigia, kad „kas kiek kainuoja“ komentuoti galėtų Vyriausybė. Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas sako, kad tą geriausia žino... projekto iniciatorius Artūras Zuokas.
Prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasirodė informacija, esą Vilniaus miesto savivaldybė atsisako finansuoti sostinėje planuojamo daugiafunkcinio kultūros centro - Jono Meko vizualiųjų menų galerijos ir Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybas. Esą miesto meras Juozas Imbrasas, susipažinęs su pateikta preliminaria muziejaus galimybių studija, tokį atsakymą išsiuntė Vyriausybei. Portalo „balsas.lt“ pakalbintas Vilniaus meras tikino tokio griežto sprendimo nėra priėmęs. „Mes negalime pasakyti šiandien taip, bet mes nesakome ir ne. Viskas priklauso nuo finansinių galimybių“, - sako J. Imbrasas.
Vilniaus meras neinformuotas?
Sostonės meras tvirtina pasigendąs aiškumo, kiek pinigų Guggenheimo muziejaus statyboms skirs Vyriausybė ir kiek išlaidų planuoja padengti patys iniciatoriai. Ir tik tada, kai nekils panašaus pobūdžio klausimų, bus galima kalbėti apie tai, kokią sumą šiam projektui įgyvendinti skirs miesto savivaldybė. „Ar galima kalbėti apie pinigų skyrimą, rimtai nežinant nei to projekto, nei finansavimo modelio, nei kiek savivaldybė turi prisidėti. Galų gale mes savivaldybės taryboje esame neišstudijavę projekto modelio, kaip tas projektas veiks, kokia bus galutinė suma“, - teigia meras.
J. Imbrasas sako, kad jeigu Vyriausybė būtų priėmusi kažkokį sprendimą, pasakytų konkrečią šio statinio sumą, pateiktų aiškius skaičius, tada būtų aišku, ką turi daryti sostinės savivaldybė. Tačiau kol to niekas nepadarė, kalbėti apie tai, kiek pinigų skirs Vilniaus savivaldybė, yra pernelyg anksti. „Vyriausybė pati nežino, kiek ji duos pinigų, tai kaip miestas gali žinoti?“, - klausia jis.
Pasak Vilniaus mero, savivaldybė nebuvo paprašyta ieškoti investuotojų šiam projektui įgyvendinti ir pasakė, kad projekto iniciatorius Artūras Zuokas vienintelis dirba prie šio projekto. „Niekas mūsų neprašė ieškoti, vienas Artūras Zuokas dirba. Studiją lyg ir paruošė... Neaišku, kieno pinigais, kaip paruošė... Miestas (miesto savivaldybė – aut.) nėra prisidėjęs“, - tikina J. Imbrasas.
Anot J. Imbraso, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovas, dalyvaujantis vyriausybinėje darbo grupėje, kuri svarsto šitą problemą, yra informavęs, kad kol kas darbo grupei nėra pateikti aiškūs atsakymai, kiek projektas kainuos, kas jį vykdys ir kiek prie jo turės prisidėti savivaldybė. „Jis atėjęs (į savivaldybę – aut.) informuoja, kad kol kas niekas neaišku, niekas neatsako į rūpimus klausimus“, - tvirtino J. Imbrasas.
Artūras Zuokas: „J. Imbrasas nieko nežino, nieko neskaitė, nieko nesupranta“
Nors J. Imbrasas sako esąs nepakankamai informuotas apie planuojamas Guggenheimo muziejaus statybas, projekto sumanytojas Artūras Zuokas aiškina, jog Vilniaus miesto savivaldybė turėjo progos susipažinti su projektu, nes į vyriausybinę darbo grupę yra deleguoti du jos atstovai. „Matot, pono J. Imbraso pareiškimas – tai dar nėra savivaldybės pareiškimas. <...> Vienas žmogus, kuris yra miesto meras, nieko nežino, nieko neskaitė, nieko nesupranta. Tai - jo asmeninė nuomonė. Vyriausybės darbo grupėje dalyvauja du savivaldybės deleguoti atstovai, tai yra vicemeras Artur Liudkovski ; ir ponas Paluckas (Gintautas – aut.). Jiems projektas yra pateiktas“, - „balsui.lt“dėstė A. Zuokas ir pabrėžė, kad tame projekte yra surašytos „labai aiškios sumos“. A. Zuokas teigimu, paties projekto kaina būsianti 260 milijonų litų - „t. y. pusė stadiono sumos“.
Pasak A. Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pasiekė visa informacija, susijusi su Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybomis. „Visos frakcijos yra ją gavusios... <...> Dalyvavo ir Paluckas, ir vicemeras Liudkovskis, kada buvo pristatomas galimybių projektas. Jie taip pat uždavinėjo klausimus. Pats J. Imbrasas dalyvavo vertinant, kai nugalėjo Zaha Hadid projektas“, - aiškino A. Zuokas.
Siūlo kreiptis į A. Zuoką
Pasak šalies premjero Gedimino Kirkilo, yra tik bendras vyriausybinis pritarimas šiam projektui, tačiau tai yra pačių projekto iniciatorių ir miesto savivaldybės tarybos reikalas nuspręsti, iš kur paimti lėšų. „Visi projektai paprastai remiami iš kelių šaltinių: savivaldybės, privačių lėšų ir panašiai“, - „balsui.lt“sakė ministras pirmininkas.
Anot G. Kirkilo, sostinės savivaldybė neprašė Vyriausybės skirti pinigų šiam projektui iš valstybės biudžeto. „Kol kas jie nesikreipė į mus. <...> Iš valstybės biudžeto nėra numatyta“ - teigė premjeras. Ar šiuo metu yra ieškoma investuotojų Guggenheimo muziejaus statyboms, jis negalėjo pasakyti ir siūlė to pasiteirauti pačių projekto sumanytojų. „Klauskite iniciatorių. Paskambinkite A. Zuokui... Aš manau, kad jie ieško. Man atrodo, kai jie pristatinėjo strategiją, buvo numatyta ar 20, ar 30 milijonų privačių investuotojų lėšų“, - pridūrė G. Kirkilas.
Darbo grupėje, kuri rūpinasi Guggenheimo muziejaus projektu, yra atstovų ir iš Vyriausybės, tačiau G. Kirkilas sako nespėjąs susekti, kas kurioje darbo grupėje vyksta. „Darbo grupėje taip, yra (atstovų iš Vyriausybės – aut.), bet čia jau kancleriui skambinkite. Jūs žinote, pas mus tiek darbo grupių, kad aš visko čia nesuseku. Aš matau tik tai, kas yra svarstoma oficialiuose komitetuose ir komisijose“, - teigė Vyriausybės vadovas.
Siūlo kreiptis į Vyriausybę
Nors Vyriausybės vadovas sako, kad apie projektą daugiausiai nusimano Artūras Zuokas, pats projekto sumanytojas siūlo kreiptis į vyriausybinę darbo grupę, kuri, anot jo, geriausiai žino, kas kiek kainuoja.
Paklaustas, ar yra padaryta projekto sąmata, kurioje būtų tiksliai surašytos visos lėšos, A. Zuokas aiškina, jog rengiamoje galimybių studijoje yra išdėstyta „kas kiek kainuoja“, o tą komentuoti, anot A. Zuoko, galėtų vyriausybinė darbo grupė. „Tos darbo grupės tikslas ir yra surasti reikalingą finansavimo modelį bei projekto partnerį“, - aiškino A. Zuokas.
Nors premjeras G. Kirkilas sako, kad lėšų šiam projektui įgyvendinti turi ieškoti pati miesto savivaldybė ir projekto iniciatoriai, muziejaus sumanytojas Artūras Zuokas tikisi, jog Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statyboms kažkiek lėšų bus skiriama ir iš valstybės biudžeto, nes esą „visos kultūros įstaigos visoje Europoje didžiąja dalimi yra finansuojamos tiktai iš valstybės arba miesto biudžetų“.
A. Zuokas tarp privačių rėmėjų „Rubicono“ nematė
Pasak A. Zuoko, reikiamų lėšų dalį jau pavyko surasti - privačių rėmėjų lėšomis dabar yra baigiama galimybių studija. „Projektas buvo pateiktas darbo grupei ir dabar per kelias savaites turime pateikti pastabas ir komentarus, tada po mėnesio būtų pateikta visa galimybių studija. Taigi iki šiol visi šie parengiamieji darbai buvo daromi iš privačių rėmėjų lėšų“, - aiškino A. Zuokas.
Paprašytas įvardyti pagrindinius privačius rėmėjus, A. Zuokas apsiribojo fraze, kad tai yra nemaža dalis įmonių ir privačių asmenų. „J. Meko centro tinklapyje yra surašyta. Tai yra įvairios kompanijos iš Lietuvos ir iš užsienio - privatūs asmenys, fiziniai asmenys“ - dėstė A. Zuokas ir pridūrė, kad bendra surinkta suma siekia 20 milijonų litų.
Paklaustas, ar į privačių rėmėjų sąrašą, investuosiančių savo pinigus į Guggenheimo muziejaus statybas, yra įtraukta viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje „Rubicon group“, A. Zuokas susimąstė. „Tarp tų privačių rėmėjų nesu matęs... Nemačiau... Bet kuriuo atveju, aš norėčiau, kad jie būtų“, - sakė jis.
...................................................................................................
Guggenheimo fondo atliktoje šio projekto galimybių studijoje buvo skelbiama, kad Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybos pareikalaus apie 120 mln. JAV dolerių (300 mln. Lt), kasmet pritrauks maždaug 400 tūkst. lankytojų ir leis sukurti iki 900 naujų darbo vietų. Šiame kultūros centre turėtų įsikurti ne tik Guggenheimo-Ermitažo muziejus, bet ir Jono Meko vizualinių menų centras. 13-14 tūkst. kv. m ploto pastate šalia Baltojo tilto turėtų būti pagrindinės kolekcijos galerijos, žiniasklaidos centras, dvi kino salės, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos, litvakų meno ir informacinis centrai.
Projekto autorių skaičiavimu, muziejaus statyba ir įrengimas, įskaitant apsaugos sistemas, technologijas, baldus ir kitą įrangą, kainuotų apie 120 mln. JAV dolerių (300 mln. litų). Muziejaus statyba galėtų prasidėti 2011 metų pradžioje, o muziejus duris atverti galėtų 2013-aisiais.
Balandį buvo nuspręsta, kad geriausią projektą Guggenheimo-Ermitažo muziejui Vilniuje pateikė irakiečių kilmės architektė Zaha Hadid. Lietuvos Vyriausybė jau palaimino muziejaus statybas – Strateginio planavimo komitetas jam suteikęs nacionalinės svarbos projekto statusą.
Z. Hadid projekto iliustracijos (Jono Meko vizualiųjų menų centro medžiaga)
