Yra bent keletas paaiškinimų, kodėl „abonentu“, „misteriu penkiolika procentų“ ir kitais titulais formaliai bei neformaliai krikštytas Artūras Zuokas grįžo į mero postą.
Asmeniškai aš patarčiau A. Zuokui iškalti paminklinę lentą premjerui, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Andriui Kubiliui ir jo aplinkai. Projektas: „parduodam pozicijas draugeliui Viliui (Navickui)“ - buvo toks puikiai iliustruojantis Lietuvos vertybinės politikos būsenas, kad beliko tik laukti dividendų. Sulaukėme.
Šiandien nebėra neįmanomos jokios koalicijų konfigūracijos ir jokie vertybiniai „užsispyrimai“. A. Zuokas mano, kad tai progresas, o ar su tuo gali nesutikti TS-LKD pateptieji, kurie jau yra oficialiai prašę Darbo partijos paramos, oficialiai aiškinę, kad reikia dėtis su bet kuo, kad tik nepraeitų tas ar anas. Kartu jie labai piktinosi, kai taip pat elgiamasi jų atžvilgiu. A. Zuokas grįžo tinkamu laiku ir į tokią aplinką, kuri jam palanki. Ko gi laukti ir tikėtis iš „marginaliųjų“, jei „tradiciniai“ tampa už juos pigesniais? Netgi visai vienkartinio naudojimo...
