„Politinių partijų susitarimas dėl gynybos buvo pasirašytas prieš metus, tačiau stebint geopolitinę situaciją, taip pat veiksmus šalies viduje reikia pradėti galvoti apie susitarimo atnaujinimą. Turime skirti žymiai didesnį dėmesį mūsų žvalgybai ir kontržvalgybai. Siekiame, kad šios tarnybos dirbtų kuo efektyviau, todėl turime tam skirti atitinkamą finansavimą“, – pabrėžė A. Paulauskas. NSGK pirmininkas sako, kad būtent žvalgybos ir kontržvalgybos institucijos pirmos turės pastebėti ir užkardyti prieš Lietuvą nukreiptos hibridinės veiklos požymius.
„Šiandien aiškiai matome, kad priešiškos užsienio žvalgybos aktyviai veikia Lietuvoje, kuriama „palanki terpė“ dezinformacijai socialiniuose tinkluose, visuomenės grupėse, formuojama kritinė nuomonė, vykdoma pakankamai agresyvi politika, nukreipta prieš Lietuvą. Pasinaudojant silpnybėmis daroma įtaka socialinėms grupėms, verbuojama dirbti kitai – priešiškai valstybei“, – grėsmes vardino A. Paulauskas.
A. Paulausko vadovaujamame komitete ne kartą buvo siūlyta didinti finansavimą Valstybės saugumo departamentui, tačiau formuojant valstybės biudžetą į siūlymus nebuvo atsižvelgta. „Noriu priminti, kad tik stiprindami valstybės gynybą ir apskritai valstybės galią visuose sektoriuose, duodame aiškų signalą pirmiausiai visuomenei, taip pat mūsų sąjungininkams, o kartu ir nedraugiškoms valstybėms“, – sakė NSGK pirmininkas.
Valstybės saugumo departamentui šiuo metu skiriamas finansavimas siekia daugiau nei 23,6 mln. eurų. Krašto gynybai skiriamas finansavimas padidintas iki 1,11 proc. BVP, t. y. apie 425 mln. eurų. Iki 2020 metų siekiama gynybai skirti 2 proc. BVP.
