Jie vis dėlto prasidėjo. Nors nesitikėjom, kad viskas įvyks taip greitai. Tik vakar, gruodžio 24-ąją, prisėdom prie stalo ir va - Trys karaliai prašo įpilti. Lyg ir per anksti atėjo. Mes jų dar nelaukėm. Tačiau nieko nepadarysi, jie jau čia, ištiesę tuščias taureles, meiliai žiūrį į susikaupusias akis.
Kodėl gyvenimas toks greitas? Kodėl jis ne estas arba žemaitis? Juk tik vakar prisėdom, taip gražiai, draugiškai, vieningai, o šiandien paaiškėjo, kad sėdėjom prie vieno stalo su KGB užsienio reikalų ministru ir saugumiečiu. Kodėl vakar jie buvo normalūs, o šiandien kažkokie keisti?.. Jie negėrė! Kas negeria, tas kagėbistas!
Viskas aišku. Tie, kurie gėrė, išsiaiškino, kas yra kas, ir pagal negėrimo kiekį nustatė laipsnį - kapitonas. Būtų negėrę mažiau, būtų - leitenantais. Beje, aš žinau vieną KGB generolą - jau 10 metų negeria. Ir toks į savą panašus... kol nepasiūlai išgerti. Vis dėlto gerai, kad yra toks vertybių patikrinimo metas - Kalėdos. Per dvi savaites vis tiek išsiduos. Vis tiek nors kartą atsisakys. Ir tada išlįs antpečiai ant išeiginio smokingėlio. Visa Lietuva pamatys.
Kaip ylos maiše nepaslėpsi, taip kagėbistui Kalėdos peilis. Net Štirlicas per Kalėdas pasiimdavo biuletenį...
Nors vis dėlto gerai, kad Kalėdos trunka tik dvi savaites. Nes kuo toliau, tuo daugiau kagėbistų. O jeigu taip du mėnesius, tai gali likti mažai tiesos sergėtojų.
Tegyvuoja Kalėdos. Tos trumpos. Iki Trijų karalių.
