Praeiti metai JAV didžiosioms korporacijoms buvo sunkūs - nuvilniję skandalai smarkiai sumažino pasitikėjimą didžiosiomis firmomis ir - kas svarbu - jų akcijomis biržose. Siekdama nuo to apsisaugoti, Europos Komisija (EK) pristatė veiksmų planą, kaip sugriežtinti kompanijų audito kontrolę bei patobulinti korporacijų valdymą.
Karti JAV patirtis
Prieš metus prasidėjo vadinamieji buhalteriniai skandalai. Taip viena didžiausių JAV telekomunikacijų korporacija "WorldCom Inc." pranešė, kad buhalterinėse knygose netinkamai apskaitytų pajamų suma viršijo 7 mlrd. JAV dolerių. Dar prieš ją biznio pasaulį sudrebino “Enron” sukčiavimai. Įdomiausia, kad apie juos žinojo ir didieji pasaulio bankai "Citigroup" ir "Chase JP Morgan".
"Citigroup" įkūrė investicinę kompaniją "Yosemite", kuri pritraukdavo Europos ir Amerikos investuotojus išleisdama obligacijas. Šie pinigai buvo pervedinėjami į Kaimanų salose registruotą kompaniją "Delta", kuri buvo finansuojama "Citigroup". Po to "Delta" siuntė pinigus ratu, buvo sudaroma daugybė naftos pardavimo sandėrių: iš pradžių su kompanija "Enron", po to su "Citigroup", dar vėliau vėl su kompanija "Delta". Kiekvieną kartą pinigai buvo pervedami pagal išankstinių kontraktų sąlygas. Nafta pagal sandėrius niekur nebuvo pervežama, sandėriai kompensuodavo vienas kitą. Bet tai leido po kiekvieno etapo investuotojų pinigus, pervestus per "Yosemite" kompaniją, fiksuoti kaip pajamas, gautas iš prekybinių operacijų, nes išankstinio apmokėjimo sandėriai buvo fiksuojami kaip sandėriai, o ne kaip skolos.
"Enron" bandė slėpti skolas savo buhalterinėse ataskaitose, o sudarydama mokesčių ataskaitas kompanija rėmėsi priešingais principais. Sandėriai "Yosemite" schemoje buvo vaizduojami kaip skolos tam, kad būtų sumažinti mokesčiai.
Europos Komisijos pasiūlymai
EK pasiūlytas veiksmų planas tapo savotišku Europos atsaku į 2002 metų liepą JAV priimtą Serbaneso-Oxly aktą, skirtą korporacijų skandalų prevencijai. Pasiūlymai, kuriuos paskelbė EK vidaus rinkos komisaras Fritsas Bolkesteinas, yra ne tokie griežti kaip Serbaneso-Oxly akto normos. Iš esmės jie yra tik rekomendaciniai ir daugumos iš jų neplanuojama įteisinti įstatymais.
15-os šalių blokui, kurio politikai ir ekonomistai jau ne pirmus metus ginčijasi dėl vieningos finansų rinkos sukūrimo, šis veiksmų planas yra vienas praktiškiausių sprendimų, galinčių nustatyti korporacijų valdymo normas jau artimiausiu metu. Bandymai įvesti vieningą Europos Sąjungos šalims kovos su finansų manipuliacijomis įstatymą nuolat susiduria su valstybių vyriausybių pasipriešinimu ir tęsiasi jau seniai.
“Komisijos pasiūlytas veiksmų planas gali duoti rezultatų tik tada, jei šalių vyriausybės pademonstruos politinę valią ir pareikš, kad EK pasiūlymus įtvirtins įstatymu, jei rinkos dalyviai jų nesilaikys”, - sakė Europos korporacinio valdymo instituto vykdantysis direktorius Marco Brechtas. Pačioje EK kalbama, kad kompanijas, pažeidusias šiuos pasiūlymus, nubaus pati rinka.
“Norint suvienyti Europos rinką būtina žengti tolesnius žingsnius užtikrinant audito kokybę bei auditorių nepriklausomybę”, - teigė F. Bolkesteinas. EK siūlo kiekvienoje šalyje įsteigti nepriklausomas institucijas, kurios prižiūrėtų auditorių veiklą bei kompanijų buhalterinę praktiką. Šios institucijos pačios koordinuotų savo veiklą. “Pasiūlymas steigti priežiūros institucijas yra esminis plano sprendimas. Jei šalyje kils tarptautinis korporacijos skandalas, žmonės norės žinoti aiškų mechanizmą, kokių veiksmų toliau bus imtasi”, - teigė Europos buhalterių federacijos prezidentas Davidas Devlinas. Be to, EK dar kartą pakartojo, kad Europos kompanijos iki 2005 metų turi pereiti prie Tarptautinių buhalterinės apskaitos standartų (IAS). EK taip pat reikalaus, kad auditą atliekančios kompanijos atskleistų informaciją apie tai, kiek joms už audito paslaugas sumokėjo klientai.
Serbaneso-Oxly aktas įtvirtino, kad už sąžiningą kompanijos apskaitą asmeniškai atsakingi generalinis ir finansų direktoriai. EK siūlo įvesti kolektyvinę kompanijos vadovų atsakomybę, kadangi tai labiau atitinka Europos dalykinę praktiką. Be to, kompanijų akcininkai turės teisę reikalauti, kad direktoriai pateiktų išsamia informaciją apie savo uždarbį. Šiuo metu milžiniški kompanijų vadovų atlyginimai Europoje kelia vis didesnį žmonių nepasitenkinimą. Neseniai farmacijos giganto “GlaxoSmithKline” akcininkai turbūt pirmą kartą Didžiosios Britanijos korporacijų istorijoje nesutiko generaliniam direktoriui Jeanui-Pierrui Garnier padidinti išeitinę kompensaciją iki 35 mln. dolerių.
EK reikalauja, kad kompanijos užtikrintų didesnį skaidrumą, leisdamos savo akcininkams susipažinti su daugiau dokumentų, aprūpindamos informacija apie stambius akcininkus bei taikydamos griežtesnes normas, su kompanijos partneriais atliekant akcijų operacijas
