„Po Krymo“ Lietuva, Latvija ir Estija gali pasitraukti iš energetikos sistemos, sinchronizuotos su Rusijos tinklais. Dėl to Rusijai, kad išvengtų energetinės Kaliningrado srities izoliacijos tektų ieškoti papildomų lėšų, rašo Forbes.ru.
Kad toks Rusijos nerimas pagrįstas, įrodymų toli ieškoti nereikia. Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekis užfiksuotas Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatyme bei Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, o Estijos siekį desinchronizuoti Baltijos šalių ir Rusijos energetines sistemas Forbes.ru žurnalistams patvirtino Estijos ekonomikos ministerijos atstovai. Tačiau tai prasidėjo dar gerokai „iki Krymo".
Baltijos šalių pasitraukimas rusams kainuos apie 50 mlrd. rublių
Straipsnyje Forbes.ru teigiama, kad Rusijai prisijungus Krymą, ši šalis nerimauja, jog Baltijos šalys gali paskubėti atsiskirti nuo daugiau kaip prieš dešimtmetį sukurtos elektros perdavimo linijų sistemos – vadinamojo „Energetinio žiedo“ . Tam, kad susiklosčius tokiai situacijai nesutriktų energijos tiekimas į Kaliningrado sritį, reikės nutiesti naujas elektros perdavimo linijas, kurios kainuos apie 50 mlrd. rublių. Pinigų ketinama ieškoti nacionalinio gerbūvio fonde ir „Rosneftegazo“ kišenėse.
Straipsnyje primenama, kad „Energetinis žiedas“ sukurtas 2001 metais, kai Rusija, Baltarusija ir trys Baltijos šalys susitarė, kad jų energetinės sistemos dirbs sinchroniniu režimu ir avarijų atveju parems viena kitą rezervine energija. „Dabar Rusija ruošiasi Baltijos šalių pasitraukimui, – cituoja Forbes.ru energetikos ministrą Aleksandrą Novaką.
Publikacijoje taip pat primenama, kad Baltijos šalys rengiasi pasitraukti iš „Energetinio žiedo“ ir prisijungti prie Europos tinklų, „tačiau iki tol, kol Krymas nebuvo įtrauktas į Rusijos sudėtį, argumentai už egzistuojančios energetinės sistemos išsaugojimą nusverdavo argumentus už pasitraukimą“, rašo Forbes.ru, remdamasi šaltiniu, „artimu derybinikams“. Pasak šio šaltinio, dėl pasitraukimo Baltijos šalys taip pat turės papildomų išlaidų, todėl veikiausiai taip elgiamasi dėl politinių motyvų“.
Straipsnio autoriai nepamiršo paminėti ir planų kelioms valstybėms kartu statyti Lietuvoje naują atominę elektrinę bei užsimena, kad „šiame projekte Rusija, kaip galimas investuotojas, nebuvo svarstoma“. Apie Lietuvos seniai viešai deklaruojamą siekį didinti šalies energetinę nepriklausomybę taip pat neužsimenama, tačiau pabrėžiama, kad Baltijos šalių siekis tapti energetiškai nepriklausomomis „sustiprėjo po to, kai Krymas buvo prijungtas prie Rusijos.
Vis dėlto straipsnyje teigiama, kad „jaudintis Maskva pradėjo pernai, nes Rusijai „Energetinis žiedas“ taip pat labai reikalingas“ – būtent dėl to, kad per jį tiekiama elektra į Kaliningrado sritį. „Kaliningrado sritis būtų izoliuota, o tai reiškia, priklausoma nuo kaimynų geros valios, kurie gali nuspręsti prisijungti prie sankcijų Rusijai ir nutraukti energijos tranzitą“, – cituoja Forbes.ru energetikos ekspertus.
Tačiau tai – ne vienintelis Rusijos galvos skausmas. Baltijos šalių pasitraukimas iš „Energetinio žiedo“ esą padidintų energijos tiekimo riziką Šiaurės vakarų regionams, o po to ir centrinei Rusijai. Todėl jau rengiamas elektros perdavimo linijų projektas, kuris pakeistų „žiedą“. Tinklų Leningrado, Pskovo, Smolensko ir kitose srityse statyba ir rekonstrukcija, kurią tikimasi baigti 2016 metais, Rusijai gali kainuoti apie 50 mlrd. rublių.
Baltijos šalys siekia energetinės nepriklausomybės
Forbes.ru teigiama, jog Estijos ekonomikos ministerijos atstovas Rasmus Ruuda jiems patvirtino, kad ši šalis ketina pasitraukti iš „Energetinio žiedo“: „Baltijos šalių ir Rusijos energetinių sistemų desinchronizacija ir jų prisijungimas prie Centrinės Europos tinklų bei energetinių „salų“ Europos Sąjungoje (ES) likvidavimas yra vienas iš prioritetinių Estijos Vyriausybės ir ES uždavinių“.
Lietuvos siekiai užtikrinti energetinę nepriklausomybę įtvirtinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatyme. Jame užfiksuota planuojama visavertė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į kontinentinės Europos elektros tinklus darbui sinchroniniu režimu.
Įstatyme taip pat numatyta, kad „Lietuvos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos bei Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, vadovaujantis kompetentingų ES institucijų sprendimais dėl Europos Komisijos derybų (ES vardu, dalyvaujant Baltijos valstybėms) su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika dėl Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų valdymo principų pakeitimo ir pereinamojo laikotarpio sąlygų ir (ar) atitinkamais susitarimais, vykdo Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.“ Įstatyme taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu turi būti baigtas 2020 metais.
O Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje pažymima, kad elektros energetikos sektoriuje didžiausias dėmesys skiriamas įgyvendinti tuos strateginius projektus ir sprendimus, kurie turės esminį poveikį Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti. Tarp jų – integracija į Europos elektros energetikos sistemas, Lietuvos–Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, kurią užbaigti planuojama 2015 m., taip pat Lietuvos–Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link 1“, kurią pradėti eksploatuoti numatoma jau 2015 metais, ir papildoma Lietuvos–Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link 2“. Strategijoje pabrėžiama, kad ateityje tai užtikrins Lietuvai galimybę dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Taigi, Rusija dėl vadinamojo „Energetinio žiedo“ suirimo nerimauja tikrai ne be pagrindo. Tačiau tikrai ne dėl „Krymo“ – juk darbai, skirti energetinei nepriklausomybei užtikrinti, vyksta jau ne vienerius ir ne dvejus netus...
