Ekonominis sunkmetis įnešė nemažai sumaišties į verslo sektorių. Nors retkarčiais jau pasigirsta nuomonių, jog pamažu atsiranda ženklų, rodančių pasaulio stipriųjų ekonomikų atsigavimą, Lietuvos, kuriai finansų ekspertai prognozuoja dar negreitą ekonomikos „atšilimą“, gyventojai savo finansines problemas priversti spręsti čia ir dabar.
Greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės „Credit day“ vadovas Andrius Gasparavičius, kalbėdamas apie dabartinę rinkos situaciją, sakė: „Artėjant žiemai ir šventiniam laikotarpiui greitųjų vartojimo paskolų poreikis tik didės, nes dėl sudėtingų sąlygų verslo rinkoje ir prastos ekonominės situacijos šalyje, žmonėms dažnai trūksta apyvartinių lėšų.
Taip pat dėl įtampos verslo sektoriuje dažnai darbdaviai vėluoja mokėti darbuotojams atlyginimus, o įsipareigojimai už išsimokėtinai įsigytas prekes ar paslaugas nelaukia, atvirkščiai – išperkamosios nuomos paslaugas teikiantys bankai sunkmečiu, norėdami išvengti bet kokios rizikos, ėmė itin akylai sekti klientų mokėjimus. Klaidingai manoma, kad gyventojai greituosius vartojimo kreditus ima norėdami įsigyti prabangos prekių ar paslaugų, dažnai tokiomis paskolomis stengiamasi padengti įsipareigojimus, susijusius su buitinėmis paslaugomis, ar tiesiog papildyti piniginę iki algos. Didžioji dalis besiskolinančių visgi žmonės susidūrę su netikėtu ir neatidėliotinu piniginių lėšų poreikiu“
Klientų galvos skausmas – neapmokėtos sąskaitos
Specialisto teigimu, dažnai žmonės kreipiasi į greituosius vartojimo kreditus išduodančias įmones norėdami išvengti nemalonaus bendravimo su kitais kreditoriais, mat greitųjų kreditų įmonių veiklos specifika nereikalauja iš kliento pristatyti sąrašo paskolos ėmimo metu turimų kitų finansinių įsipareigojimų. Kredito išdavimo operatyvumą lemia tik pagrindiniai mokumą pagrindžiantys kriterijai. „Sunkmečiu, kai sunku nuspėti, kas laukia rytoj, įvairūs kreditoriai smarkiai sugriežtino vartojimo paskolų išdavimą ir ėmėsi gana griežtų priemonių norėdami „prispausti“ nemokius klientus – konfiskuojamas už įsiskolinimus įkeistas nekilnojamasis turtas, išperkamąja nuoma įsigyti automobiliai ir pan.“
Pasak įmonės vadovo, tokia padėtis rinkoje yra suprantama, nes nemažai potencialių klientų prarado darbus ir neteko pastovių pajamų šaltinio: „Tokiu atveju greituosius vartojimo kreditus išduodančios įmonės tarsi imasi tarpininko vaidmens, mat jos padengia apyvartinių lėšų stygių rinkoje. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vienas kreditas imamas siekiant padengti kitą, tačiau toks elgesys nėra dažnas ir yra paties kliento nesugebėjimo planuoti savo finansus pasekmė. Bendraudami su klientu stengiamės jį konsultuoti dėl tinkamo savo finansinių galimybių vertinimo. Jei visgi taip nutinka, kad klientas neišgali laiku grąžinti paskolos, jam suteikiama galimybė atidėti jos grąžinimo terminą, bei patariama kaip teisingiau planuoti savo finansus“, – kalbėjo A. Gasparavičius.
Statistika fiksuoja paskolų poreikio augimą
Didėjantį gyventojų norą skolintis iš greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių atspindi ir statistika. Remiantis Lietuvos valstybinio statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvos gyventojams išduotų greitųjų kreditų skaičius siekė 53 mln. litų, o tuo pačiu metu 2008-aisias šių kreditų buvo išduota vos 6 mln. litų. Žinoma, neišvengiamai didėja ir gyventojų skolos juos teikiančioms įmonėms: 2008-aisiais per pirmąjį ketvirtį jos siekė apie 10 mln. litų, o tuo pačiu metu 2009-aisiais jau 89 mln. litų.
Nors Lietuvoje sėkmingai įsitvirtinusios greituosius vartojimo kredituotus teikiančios įmonės žvalgosi ir į kaimynines rinkas, iki kitų Europos šalių mums dar toli, mat, pavyzdžiui, Vokietijoje greitųjų vartojimo kreditų apyvarta siekia 130 milijardų eurų per metus. Skirtumas tas, kad svetur greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės nesusiduria su tokiu dideliu komercinių bankų spaudimu.
