Menopauzė – tai natūralus reiškinys kiekvienos moters gyvenime, kai pasibaigia mėnesinių ciklai. Gydytojas nurodo, kad jeigu nėra jokių patologinių ar medicininių intervencijų, menopauzė nustatoma nuo paskutinių mėnesinių praėjus 12 mėnesių.
Menopauzė moters organizme prasideda tuomet, kai drastiškai sumažėja kiaušidėse esančių folikulų skaičius, o kartu mažėja ir reprodukcinė moterų funkcija.
„Menopauzė yra visiško kiaušidžių folikulinės funkcijos išsekimo rezultatas. Folikulas yra svarbiausias kiaušidės elementas. Jis užtikrina reprodukcinę funkciją, mat jame kas mėnesį subrandinama lytinė ląstelė – kiaušialąstė, kuri gali būti apvaisinta.
Folikulo sienelėje sintezuojami lytiniai hormonai, kurie formuoja lyties požymius, reguliuoja mėnesinių ciklą ir svarbūs daugelio organų sistemų funkcijai. Svarbu suprasti, kad folikulų skaičius yra baigtinis – naujagimė kiaušidėse turi iki 2 mln. folikulų. Palaipsniui folikulų skaičius mažėja – 35 metų amžiaus moteris jų turi apie 25 tūkst., o sulaukus menopauzės amžiaus nebelieka ir tūkstančio.
Mažėjant folikulų atsargoms ir trinkant jų funkcijai, nebeįvyksta ovuliacija – nebesubrandinama kiaušialąstė, po ovuliacijos plyšusiame folikule nebesusiformuoja progesteroną gaminantis geltonkūnis, organizme drastiškai sumažėja ir estrogenų“, – menopauzės atsiradimo eigą pasakoja gydytojas A. Gaurilčikas.
Dėl to sutrinka ir moters mėnesinių ciklas – tarpai tarp jų ilgėja, kol galiausiai mėnesinės visiškai išnyksta.
„Moters gyvenimo laikotarpis kai ima silpti kiaušidžių folikulinė funkcija iki ji visiškai išnyksta pasibaigus mėnesinėms vadinama menopauzine pereiga“, – priduria gydytojas.
Dažniausi simptomai
Paprastai menopauzė moterims pasireiškia tarp 45-55 metų amžiaus, tačiau vidutiniškai nustatoma 51,4 metų moterims. Dėl prasidedančios menopauzės moterų organizmuose ima trūkti estrogeno, o tai sukelia tam tikrus, akstyvuosius, menopauzės simptomus, kurie skirstomi į kelias grupes.
„Skiriami sutrikusios kraujagyslių funkcijos sąlygoti, vadinami vazomotoriniai, simptomai – karščio pylimai, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas ir ūžimas ausyse, širdies plakimas, šaltkrėtis, kraujospūdžio pokyčiai ir panašūs simptomai.
Kita dalis simptomų yra psichologiniai – tai miego sutrikimai, depresija, dirglumas, išsiblaškymas, atminties susilpnėjimas, nuovargis, silpnumas ir nerimas.
Atskira ankstyvųjų menopauzės simptomų grupė yra seksualiniai simptomai – tokie kaip sumažėjęs lytinis potraukis. Apskritai priskaičiuojama per 300 įvairių simptomų. Kiekvienos moters atveju – šių simptomų rinkinys ir išreikštumas ženkliai skiriasi“, – nurodo gydytojas.
Menopauzės atnešami pokyčiai
Pasak gydytojo A. Gaurilčiko, kiekvienos moters gyvenime menopauzė yra kitokia – pasireiškia skirtingais simptomais ar jų deriniais ir nevienodai trikdo moters fizinę sveikatą ir biosocialines funkcijas.
„Skaičiuojama, kad Vakarų pasaulyje bent kokius daugiau ar mažiau varginančius ansktyvuosius menopauzės simptomus patiria apie 75-80 proc. moterų. Nereta moteris varžosi apie šiuos simptomus kalbėti, o tiesiog bando juos pergyventi.
Tarpinių menopauzės simptomų – šlapimo ir lyties organų bei odos atrofijos sukeltų simptomų, pasireiškiančių praėjus 5-7 metams po menopauzės, dažna moteris net nesieja su menopauze, o tiesiog su senatve ar kitomis ligomis.
Vėlyviesiems menopauzės simptomams prilyginamos lėtinės ligos – osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, senatvinė silpnaprotystė, kurių atsiradimas ar paūmėjimas yra sąlygotas kritinio ilgalaikio estrogenų stygiaus. Jos gali varginti moterį visą likusį gyvenimą“, – vardija gydytojas.
Mėnopauzė dažniausiai tęsiasi kelis metus, tad po menopauzės moteris pradeda naują gyvenimo etapą – pomenopauzės laikotarpį.
„Skiriamas ankstyvasis pomenopauzės laikotarpis apimantis pirmuosius 5-8 metus po menopauzės. Jo metu pasireiškia ankstyvieji ir tarpiniai menopauzės simptomai. Po to prasideda visą likusį gyvenimą truksianti vėlyva pomenopauzė, kuri dažniausiai tiesiog suliejama su senatve“, – priduria gydytojas A. Gaurilčikas.
Sumažėjęs estrogenų keikis gali paveikti kaulus, tai yra – gali sumažėti kaulų tankis ir padidėti kaulų trapumas. Taip pat padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Ši sisteminė liga vadinama pomenopauzine osteoporoze. Nesukeldama jokių juntamų simptomų, ši liga progresuoja, kol pasireiškia daugybiniais kompresiniais įvairių kaulų lūžiais.
Kita grėsminga pomenopauzės rykštė – širdies ir kraujagyslių ligos. Estrogenai veikdami kraujagyslių vidiniame paviršiuje pasižymi kraujagysles ir širdį apsaugančiu veikimu: mažina kraujagyslių tonusą, gerina kraujotaką, saugo vidinę kraujagyslių sienelę nuo pažeidimų ir stabdo aterosklerozės vystymąsi. Moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, praėjus 10-12 metų po menopauzės, ženkliai išauga ir iš esmės susilygina su vyrų rodikliais“, – aiškina gydytojas.
Kaip palengvinti menopauzę?
Kaip ir menopauzė pasireiškia skirtingai kiekvienai moteriai, taip pat skirtingi būdai ją gali ir palengvinti. A. Gaurilčikas nurodo, kad gydymo būdo ar priemonės pasirinkimas priklauso nuo simptomo rūšies, jo pasireiškimo laiko ir kaip stipriai jis vargina moterį.
„Lengvų ankstyvųjų menopauzės simptomų malšinti medikamentais nereikia. Savijauta gali ženkliai pagerėti pradėjus aktyviau gyventi, užsiėmus nauja veikla, pagerinus mitybą. Taip pat gelbsti įvairūs specialiai gaminami maisto papildai, kognityvinė ar šviesos terapija, joga, psichologo pagalba.
Kompleksinės pagalbos gali reikėti ir esant sunkiau pasireiškiantiems ankstyviesiems menopauzės simptomams, tačiau jei dominuoja vidutiniškai ar sunkiai išreikšti vazomotoriniai simptomai, menopauzinė hormonų terapija yra veiksmingiausias gydymo metodas.
Ji taip pat efektyviausiai gydo šlapimo ir lytinių takų atrofijos sukeltus simptomus. Tokiais atvejais menopauzinės hormonų terapijos nauda yra aiški ir, nesant kontraindikacijų, šių vaistų skyrimo galimybė turėtų būti visuomet apsvarstoma. Svarbu žinoti, kad gydymas turėtų būti pritaikytas kiekvienai pacientei, pasirenkant tinkamą menopauzinės hormonų terapijos rūšį, dozę, skyrimo būdą ir gydymo trukmę“, – nurodo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. A. Gaurilčikas.
