Pasak LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės, situacija šiuo metu išties sudėtinga.
„Kaip visi mato, covidinių pacientų daugėja. Tvarkytis yra labai sunku, kadangi situacija keičiasi labai staigiai. Į viską reikia reaguoti labai greitai, turėti labai didelį lankstumą. Mobilizuotis, pasikeisti, taikytis prie esamos situacijos kiekvieną dieną yra nepaprastai sunku“, – kalbėjo ji.
Prašys atidaryti skyrius kitoje ligoninėje
LSMU Kauno ligoninės vadovo Albino Naudžiūno teigimu, šiuo metu įstaigoje dėl COVID-19 gydomų pacientų jau yra virš 50, penki – reanimacijoje.
„Kadangi karantino nėra, natūralu, infekcija plečiasi, tad daugėja ir pacientų. Nemažai jų mums atvežė ir iš Raseinių. Jei jų daugės, viršys 70, tai prašysime, kad atidarytų ir kitoje įstaigoje skyrių.
Kaip tik ruošiamės rašyti raštą ministerijai ir Kauno klinikų generaliniam vadovui, kad ruoštų atidaryti skyrių klinikose ar kitoje ligoninėje. Nes vis tiek reikia ir daug žmogiškųjų resursų, ir aprangos, tai kol kas dar susitvarkome, bet situacija labai keičiasi“, – pasakojo A. Naudžiūnas.
Nemažėja ir kitų ligų
Anot jo, dabartinė situacija neatleidžia ligoninės ir nuo kitų pareigų – reikia priimti ir kitomis ligomis sergančius pacientus.
„Karantino juk nėra. Nemalonus sutapimas, bet tiems patiems infektologams reikia gydyti ir erkiniu encefalitu sergančius pacientus. Vėlyvas ruduo pavėlino ir šios ligos piką. Kadangi Infekcinių lygų skyrius skirtas covidiniams pacientams, tai šiuo pacientus keliame į Neurologijos ar Vidaus ligų skyrių. Taip pat pas mus vežami ir vaikai, bet kol kas susitvarkome“, – kalbėjo A. Naudžiūnas.
Ligoninės vadovo teigimu, 70 covidinių pacientų skyriuje ir 6 reanimacijoje jau yra „raudona riba“ dėl lovų užimtumo.
„Iš viso infekcinėje ligoninėje yra 100 lovų, bet šiek tiek lovų turi likti izoliaciniams pacientams, nes ne visus juk atveža su diagnozuotu COVID-19, turime guldyti į izoliacinį, imti testus ir laukti. Taigi skyrių visiškai užguldžius sergančiaisiais neturėsime, kur dėti izoliacinių ir naujų ligonių“, – pasakojo pašnekovas.
Priedus moka iš ligoninės sąskaitos
Jis pridūrė, kad ne mažesnė problema – ir specialistų motyvacija.
„Jiems sunku visą dieną išbūti su aprangomis, prašo ir didesnio apmokėjimo“, – sakė ligoninės vadovas.
A. Naudžiūno teigimu, darbuotojams mokami didesni priedai iš ligoninės vidinių lėšų.
„Karantino metu mokėjome po 100 proc. priedus, vėliau mažinome – ir iki 60, 50 proc., už rugsėjį mokėjome 40 proc. Bet, matyt, reikės ir daugiau mokėti, nes žmonėms reikia motyvacijos, sąrašas bendrai dirbančių su sergančiaisiais žmonių susidaro nemažas“, – pastebėjo jis.
Vaizdai, kaip atliekamas Covid-19 tyrimas – video reportaže:
Šiauliuose sąlygos – ekstremalios
Dar vienas „karštas taškas“ – Respublikinė Šiaulių ligoninė. Įstaigos vadovas Remigijus Mažeika neslėpė, kad mieste dėl sergamumo jaučiama didelė įtampa, tačiau ligoninė pacientų antplūdžiui pasiruošusi.
„Šiuo metu ligoninėje turime 40 pacientų, kurie gydomi dėl COVID-19, kurie yra vidutinio sunkumo ir 5 asmenys yra reanimacijoje.
Šiuo metu turime dar vieną skyrių, kuris yra neužimtas, tad rezervų turime. Esame pasiruošę blogesnei situacijai, bet, tikimės, to neprireiks“, – pasakojo jis.
Paklaustas, kiek ligoninė daugiausiai galėtų priimti šia infekcija sergančiųjų pacientų, R. Mažeika tikino, kad kažkokių „lubų“ numatyta nėra.
„Jei COVID-19 plėsis, ligoninė trauksis mažindama kitas, planinės pagalbos, paslaugas, jei jų reikės atsisakyti, tai tų covidinių pacientų galime priimti ir į kitus skyrius, korpusus.
Jei bus sunkių, vidutinio sunkumo pacientų, tai rezervą turime. Jei kalbėtume apie reanimaciją, tai būtų ribotas skaičius. Daugiausiai galėtų būti kažkur 30 lovų, tačiau tektų labai stipriai apriboti chirurgiją ir kitaip organizuoti jos paslaugas“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
R. Mažeika pabrėžė, kad ligoninė aptarnauja dvi apskritis, o gyventojams reikia ir kitų paslaugų, ne tik COVID-19 gydymo.
„Kur kardiologija, traumos, insultai ir visi kiti susirgimai – dirbame išskirtinio ekstremalumo sąlygomis. Personalas tikrai dirba pasiaukojančiai, nepalyginsi su kovo–balandžio mėnesiais, nes tuo metu buvo sustabdyta planinė pagalba“, – aiškino pašnekovas.
Jau ruošia rezervines patalpas
Skaudžiai pandemijos pradžią pavasarį išgyvenusios Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis teigia, kad nors situacija visai kitaip valdoma, nerimo pakanka.
„Įtampos pakanka, nes vis tik židinių, kad ir ne per didelių, bet aplinkui yra daug, tarp jų – ir ligoninėse. Dabar turime 18 pacientų ir jų vis pamažu daugėja. Nepasakytum, kad labai greitai, bet pamažu pildosi. Aišku, kiti išrašomi pasveikę ar gydytis namuose. Bet jau ruošiame rezervines patalpas, procesai vyksta“, – pasakojo įstaigos vadovas.
Jis pridūrė, kad bene dvigubai išaugo ligoninėje atliekamų COVID-19 testų skaičiai – jei anksčiau atlikta 300–400, tai dabar jau 700–800.
Guldys tiek, kiek reikės
Paklaustas, kiek daugiausiai galėtų priimti COVID-19 sergančių pacientų, vadovas pastebėjo, kad šiuo metu ne visai teisingai skelbiama apie lovų rezervus, nes jų bus tiek, kiek reikės.
„Kaip ir anksčiau turime savo planus. Dabar yra paruošta kažkur apie 40 lovų, o toliau yra pagal planą uždaromi kai kurie skyriai ir atlaisvinamos patalpos ir plečiama tiek, kiek reikia.
Dažnai neteisingai traktuojamas tas rezervas, jis svarbus buvo, kad kiek mes užsidarę galėtumėm priimti covidinių ligonių ir izoliaciniame skyriuje. Tai esame užsidarę 98 lovas, kurios neveikė dėl Covid'o. Bet kiek reikės, tiek ir bus guldoma, čia nieko nepadarysi“, – sakė V. Janušonis.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu lengvesnė situacija tiek pačios patologijos (iš reanimacijos skyriuje gulinčių 4 pacientų ventiliuojamas tik vienas), tiek bendrai žmonės mažiau bijosi.
„Be to, jei anksčiau į ligoninę gulėsi visi, kurie susirgo, tai dabar yra ir namie besigydančių“, – pridūrė įstaigos vadovas.
Dirba įprastu ritmu
Savo ruožtu didžiausios COVID-19 gydymui paskirtos ligoninės VUL Santos klinikų Infekcinio centro vadovė prof. Ligitos Jančorienės teigimu, kažkokių sensacijų šiuo metu ieškoti nereikėtų.
„Didelės apgulties nėra. Pas mus pakliūna tik sunkiausi pacientai, kuriems reikalinga stacionarinė pagalba, o išaiškintų teigiamų atvejų yra kur kas daugiau.
Kol kas kažkaip niekas ypatingai nėra pasikeitę. Liga yra ta pati, kvėpavimo takų infekcija, kuri gali sukelti plaučių uždegimą ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Tai lygiai tas pats ir yra. Bet šiaip iš principo pacientai yra jaunesni“, – kalbėjo gydytoja.
L. Jančorienė pabrėžė, kad liga išliko ta pati, kaip ir pagalba jai esant ir indikacijos hospitalizacijai.
„Kaip žinia, kol kas registruotų vaistų nėra, tai visi naudojasi tuo, kas rašoma pasaulio šaltiniuose. Iš esmės viską darome tą patį, ką ir kitose užsienio šalyse“, – sakė Infekcinio centro vadovė.
Apsaugos priemonėmis aprūpina kelias apskritis
Štai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje šiuo metu yra gydomi keturi pacientai, sergantys COVID–19 infekcine liga.
Kaip informavo ligoninė, visi jie priklauso rizikos grupei, tačiau susirgimai yra vidutinio sunkumo ir ypatingų problemų dėl šių pacientų pasveikimo neturėtų kilti.
Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigų darbą koordinuojanti ligoninė pabrėžė, kad dabar jau pakankamai gerai žinoma, su kokiais sunkumais ar situacijomis gali tekti susidurti ir tam yra pasiruošta.
„Per pastarąjį laikotarpį gerai atlikome „namų darbus“: įsigijome būtinosios tokiems atvejams medicininės įrangos (dezinfekcijai, termovizorius, dezinfekcijos kameras, sterilizatorius, įrangą, skirtą išimtinai tik pacientams, sergantiems COVID – 19, pilnai apsirūpinome deguonies prieigomis pacientams).
Esame pilnai apsirūpinę asmens saugos priemonėmis ir turime sukaupę jų rezervą 2–3 mėnesiams“, – komentavo ligoninės atstovas.
Taip pat ne tik kaupiamos būtinosios priemonės ligoninės bazėje, tačiau jos tiekiamos ir minėtųjų apskričių ligoninėms.
